- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po vėžio, lietuviai labiausiai bijo širdies ir kraujagyslių ligų, parodė visuomenės nuomonės tyrimas. Tačiau kardiologas Paulius Trinkauskas pabrėžia, kad didžiausią mirtingumą lemia ne onkologinės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligos.
Paskatina liūdni pavyzdžiai
P. Trinkauskas aptaria, kokių savijautos pokyčių negalima ignoruoti, ir dalijasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių sveikata rūpintis jau nuo šiandien.
Rugsėjį atliekant šalies gyventojų nuomonės tyrimą dėl rūpinimosi sveikata buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių (18–75 m.). Kaip rodo tyrimo rezultatai, širdies ir kraujagyslių ligos – antroje vietoje tarp sveikatos sutrikimų, dėl kurių lietuviai nerimauja labiausiai.
Baimė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – didelė, tačiau daugeliui lietuvių pas gydytoją nesinori. Anot tyrimo, net keturi iš dešimties lietuvių sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, tad ir galimybė laiku nesuvaldyti sveikatos pokyčių – kartais itin reikšmingų – išlieka didelė.
Pasak P. Trinkausko, daugiau dėmesio skirti savo sveikatai visuomenę paskatintų suvokimas, kad sveikata pati dėl savęs nereikalinga, – ji svarbi tam, kad gyventume visavertį gyvenimą ir žinotume, kas bus, jei savimi nesirūpinsime.
„Širdies ir kraujagyslių ligų prisibijo, užtat savimi rūpinasi dažniausiai tie, kurie artimoje aplinkoje matė, kas yra insultas, infarktas, ką reiškia turėti negalią, gulėti lovoje paralyžiuotam, gerti saujas vaistų, netekti darbingumo ir gyvenimo kokybės. Kas pamato šias pasekmes, ir patys ieško būdų apsisaugoti, palaikyti gerą savijautą“, – teigia kardiologas.
Rūpintis širdies sveikata dar nereiškia pulti pas kardiologą, tikina specialistas. Naudinga pirmiausia periodiškai namuose pasitikrinti arterinį kraujo spaudimą: „Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas suaugęs žmogus, o jei kyla įtarimų, rekomenduotina atlikti monitoringą – dvi savaites pasimatuoti kraujospūdį ryte ir vakare, esant ramybės būsenos, pasekti šiuos rodiklius.“
Kiek padidėjusio, bet normos ribų neperžengusio kraujospūdžio rodikliai, anot kardiologo – 130/85. Jei atliekant monitoringą rodikliai prasideda nuo 140/90, derėtų susiplanuoti vizitą pas gydytoją.
Būtent padidėjęs kraujospūdis, kitaip vadinamas arterine hipertenzija, anot P. Trinkausko – rimta ir dažna problema: „Daugelis turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, bet jaučiasi gana gerai, nevartoja vaistų ir nemato problemos. Tai nėra gerai, nes negydant arterinės hipertenzijos, su laiku gresia insultas, miokardo infarktas, taip pat – inkstų nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai.“
Paulius Trinkauskas / Asmeninio archyvo nuotr.
Ignoruoti neverta
Be padidėjusio kraujospūdžio, yra ir kitų simptomų, įspėjančių apie galimas širdies ir kraujagyslių ligas. „Yra keli signalai, kurių negalima ignoruoti. Pirmiausia – dusulys, ypač fizinio krūvio metu. Taip pat – skausmas krūtinėje. Ypač, jei spaudžiančio ar deginančio pobūdžio skausmas atsiranda esant ramybės būsenos ir yra juntamas tiesiai už krūtinkaulio ar žemiau, jei kyla į gerklę, čiumpa už apatinio žandikaulio, dantų ar plinta į pečius ir kairę ranką, o trunka vos minutę kitą, praeina sustojus, pailsėjus – tai krūtinės angina, kylanti dažniausiai dėl susiaurėjusių širdį maitinančių arterijų, dar vadinamų koronarais. Jei kalbame apie ilgesnį – 10–20 min. laikotarpį, tai jau gali būti priešinfarktinė būsena, arba kitaip – nestabili krūtinės angina. Tokiu atveju reikalinga greitoji medicinos pagalba. Nereikėtų ignoruoti ir sąmonės netekimo. Apskritai, verčiau kelis kartus kreiptis į gydytojus nelaukiant bėdos, nei, pavyzdžiui, „pravaikščioti“ infarktą“, – pataria P. Trinkauskas.
Kai kada skundžiamasi dar vienu nemaloniu pojūčiu, sako medikas, – širdies permušimais, neritmiško širdies plakimo epizodais. Už pasikartojančių, nemalonių neritmiško širdies plakimo, kurį kartais lydi dusulys, epizodų, gali slypėti širdies ritmo sutrikimai – prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas. Nekreipti dėmesio į tai, ypač vyresniame amžiuje – nevalia, nes gali išsivystyti širdies nepakankamumas, formuotis krešuliai širdies ertmėse, o jiems atitrūkus vystytis infarktas, insultas.
Prevencijos programa
Pasak kardiologo, širdies ir kraujagyslių ligomis pasidomėti turėtų didelę riziką turintys asmenys. „Tai – ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir turintys aukštą cholesterolio lygį, sergantys cukriniu diabetu, mažai fiziškai judantys, nutukę, turinys žalingų įpročių. Pajutę minėtus simptomus, informuojančius apie galimas širdies ligas, tokie žmonės turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus“, – teigia medikas.
Verčiau kelis kartus kreiptis į gydytojus nelaukiant bėdos, nei, pavyzdžiui, „pravaikščioti“ infarktą.
Gydytojas P. Trinkauskas primena, kad reikėtų pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Nuo pernai metų joje gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys, esantys 40–60 metų.
„Prevencijos programa, žinoma, prasideda nuo šeimos gydytojo kabineto ir įvairių tyrimų atlikimo – skiriama lipidograma, elektrokardiograma, nustatomas gliukozės ir kreatinino lygis ir kt. Tai gydytojui leidžia nustatyti, ar paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra maža, vidutinė ar didelė, labai didelė“, – tvirtina kardiologas.
Vienas šios programos tikslų – skatinti gausesnį vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų skyrimą. Seniai įrodytas šių vaistų poveikis mažinant mirtingumą ir sergamumą širdies–kraujagyslių ligomis. Nors populiarioje kultūroje apie statinus sklando daug klaidingų mitų, tačiau gydytojai primena, kad šie vaistai mokslo laikomi saugiais.
Kardiologo teigimu, atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir periodiškai pasitikrinti turėtų tie, kurių šeimoje jau būta tokių sutrikimų jaunesniame amžiuje: tėvai ar broliai bei seserys sirgo, patyrė širdies kraujagyslių perkateterinį plėtimą, atvirą širdies šuntavimo operaciją vyrai iki 55 m., moterys iki 60 m. amžiuje.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sirgusiųjų vaikams tikrai ne gėda tikrintis sveikatą ir anksčiau nei sulaukus 40 metų. Džiugina matomos tendencijas, kad jauni, išsilavinę gyventojai noriau rūpinasi savo sveikata ir domisi ligų prevencija, tačiau, kaip parodė tyrimas, didelę dalį gyventojų vis dar reikia skatinti pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, nelaukiant, kol užklups ligos“, – tikina P. Trinkauskas.
Stresas tolygu rūkymui
Kardiologas primena, kad, siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, svarbu suvaldyti keletą veiksnių: „Į kasdienybę būtina įtraukti fizinį krūvį. Jei nesportuojate sistemingai, reguliariai, nieko tokio – naudinga kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Svarbiausia – eiti vidutiniu intensyvumu, tarsi kiek skubant.“
Įprotis, kurio verčiau atsisakyti – rūkymas. Šis žalingas įprotis daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, o elektroninės cigaretės toli gražu nėra mažesnė blogybė sveikatai.
„Ne ką mažiau svarbu reguliuoti kūno svorį, nes nutukimas skatina ne tik cukrinį diabetą, bet ir arterinę hipertenziją. Šiomis dienomis prieinamos ir net valstybės kompensuojamos dietologų konsultacijos, kuriomis verta pasinaudoti. Negalima nepaminėti ir lėtinio streso – kaip rizikos faktorius, jis nenusileidžia rūkymui. Tad rūpindamiesi širdies ir kraujagyslių ligų sveikata ir prevencija, turime ne tik judėti, nerūkyti, reguliuoti kūno svorį, bet ir mokėti gyventi lėčiau, saikingiau, rasti laiko pomėgiams, artimiems žmonėms“, – pataria P. Trinkauskas.
Jis primena: para turi 24 valandas ir jau seniai yra žinoma, kad 8 valandas turėtume skirti miegui, kitas 8 valandas darbui, likusias 8 val. – laisvalaikiui. Kiekvienas galime lengvai įsivertinti, kaip toli mūsų šiandienė rutina nutolusi nuo šios formulės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas8
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...