Quantcast

Lietuviškos ir atvežtinės daržovės: kuo skiriasi?

  • Teksto dydis:

Beprasidedant vasarai esame išsiilgę šviežių daržovių ir ieškome jų tokių, kurios skoniu ir kvapu primintų močiutės daržo derlių. Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas suvalgyti daržovių kiekis per dieną yra apie 400 g, o du trečdalius šio kiekio turėtų sudaryti būtent šviežios daržovės.

Šiuo metų laiku parduotuvių lentynose daržovių asortimento tikrai netrūksta. Vis tik dažnam iš mūsų kyla dilema, ką rinktis – lietuviškas ar atvežtines daržo gėrybes ir kaip skiriasi šių daržovių maistinė vertė ir nauda žmogaus organizmui.

Maistingiausi – ką tik nuskinti

Dietologė negaili komplimentų vasaros gėrybėms: „Žalios spalvos daržovėse gausu taip mūsų organizmui naudingų chlorofilo, folio rūgšties, vitamino C. Pavyzdžiui, suvalgę 300 g salotų lapų galite gauti visos dienos normos vitamino C užtaisą. Tuo tarpu pomidorai ypač vertinami dėl juose gausiai randamo likopeno, kuris yra veiksmingas antioksidantas, stiprinantis organizmo imunitetą bei laikomas unikalia prevencine priemone nuo daugelio vėžio rūšių bei širdies ligų.“

Tačiau, anot J. Dobrovolskienės, bėda ta, kad nuskynus daržovę – palaipsniui joje mažėja vitaminų ir kitų organizmui naudingų maistinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties kiekis pradeda mažėti nuo tos akimirkos, kai daržovė yra nuskinama. Tad savaime suprantama, kad, kalbant apie maistinę vertę, lietuviškos gėrybės, kurios greičiau patenka ant mūsų stalo, yra vertingesnės nei atvežtinės.

Kitas svarbus aspektas, kurį pastebi dietologė, yra tas, kad Pietų šalyse augančios daržovės reikalauja daugiau cheminės apsaugos nuo įvairių kenkėjų ir mikroorganizmų. Mat šiltesnėmis klimato sąlygomis šie veisiasi kur kas sparčiau nei, tarkime, mūsų šalyje.

Kodėl lietuviškos daržovės atrodo skanesnės?

Atliepdamas į dažną pirkėjų vertinimą, kad atvežtinės daržovės yra „be skonio“, „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis paaiškina, kodėl vyrauja tokia nuomonė ir kartu pripažįsta, kad yra dalis tiesos tame, jog importuotos daržovės skonio ir maistinėmis savybėmis kartais nusileidžia užaugintoms vietinėje šalyje.

„Daržovių skonio savybes daugiausiai lemia jų veislė. Natūralu, kad tūkstančius kilometrų gabenamas ir gana ilgą laiką sandėliuojamas derlius turi išlaikyti savo prekinę išvaizdą. Taigi tolimam eksportui skirtų daržovių veislės dažniausiai atrenkamos pagal savo gebėjimą išlaikyti „formą“. Pavyzdžiui, kalbant apie pomidorus, tam tinkamiausios tokios veislės, kurių vaisiai pasižymi apvalia forma, kompaktiškumu, o minkštimas ir odelė būna kietesni – tokie pomidorai transportuojami paprasčiausiai nesusimaigo“, – sako M. Pupienis.

Šalčio poveikis pomidorų skoniui

Dar vienas veiksnys, darantis neigiamą įtaką lietuvių taip mėgstamų pomidorų skoniui – šaltis. M. Pupienis patvirtina faktą, kad šaltyje laikomi pomidorai pakeičia ne tik savo tekstūrą, bet ir praranda saldumą. Mat pomidorai yra itin jautrūs temperatūrai ir šaltyje sumažėja produkte esančių cukrų ir rūgščių kiekiai. Tolimus atstumus transportuojamos daržovės gana ilgą laiką yra laikomos ganėtinai šaltoje aplinkoje, o tai atitinkamai daro neigiamą poveikį jų skoniui ir kvapui.

Abu specialistai vienbalsiai ragina nenuvertinti atvežtinio derliaus. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės daržovių vartotų kuo daugiau, nes tai pagrindinis sveikatos šaltinis ir kelias į gerą savijautą, o šis metų laikas – pats tinkamiausias jomis mėgautis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neas

Neas portretas
Oi,mokslo tam nereikia.is kaires pasidedi lenkiskas,o is desines lietuviskas.perka lietuviskas,perka,o kad pastoviai butu lietuvisku,tai is kaires vis perdedi i desine,i desine.vot ir visa matematika.skanaus.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių