Susirgus gydytojai skatina ilgai neužsiimti savigyda, nenaudoti anksčiau visų pamėgtų kompresų, o pakilus temperatūrai jokiu būdu nemirkyti kojų. Karščiuojantį vaiką reikia išrengti ir leisti kūnui atvėsti.  

Šeimos gydytoja Kristina Slonksnė papasakojo, kaip sveikti namuose ir nepasidaryti sau žalos. 

– Kokie būtų pirmi mitai, kuriuos galima paneigti, kad žmonės tais metodais nebesinaudotų? 

– Kaip žinome, medicina tobulėja. Norėčiau pasakyti, kad gripą galima nusistatyti ir namuose, dauguma turbūt žino ir COVID-19 testus. Galima greitai antigeno testą padaryti ir nustatyti gripo virusą. Galima kuo skubiau paskirti specifinį gydymą. Ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Visuomenėje yra pakankamai gajos nuomonės, kad sergant ir karščiuojant reikia gulėti šiltai apsiklojus ir daugiau prakaituoti. Norėčiau pažymėti, kad reikia žiūrėti ir stebėti žmogaus būklę. Tai daugiau sietina su vaikais, leisti jam atvėsti, netgi neleisti jam karščiuoti ir perkaitinti to vaiko. Stebime daug atvejų, kai naudojamos visos aplikacijos, spiritiniai kompresai, procedūros, kurių metu karščiuojantys žmonės nusidegina krūtinę. Norėtume pažymėti, kad nenaudotų tokių priemonių. Yra tikrai efektyvus gydymas, galima pasitarti ir su vaistininkais dėl gerklės skausmo, pastilių, sirupo naudojimo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Savigydoje reikėtų išvis užmiršti kompresą? 

– Tikiuosi, kad turėtume pamiršti tuos kompresus, ypač spiritinius. 

– O kaip su kojų su druska kaitinimu?  

– Procedūrų skyrimas, kai žmogus karščiuoja, iš viso ne rekomenduotinas. Šios procedūros gali būti tik kaip pagalbinės priemonės, kai nekarščiuoja, leidžia būklė. Karščiuojant nerekomenduojame kažkokių ypatingų inhaliacijų ir intensyvaus judėjimo, mankštų darymo. Reikia labai žiūrėti į būklę.  

– O kaip yra su arbatomis? Ar yra kažkokių patarimų, kaip čia nepadaryti klaidų? 

– Skysčiai karščiuojančiam žmogui visada yra gerai. Tik reikia žiūrėti, kad skysčiai būtų papildyti ir elektrolitais, kad jie būtų mums naudingi. Medus taip pat yra tinkamas, tik reikia jo neperdozuoti, kad nebūtų per saldu. Galų gale reikėtų įvertinti, kad žmonės, kurie serga ir cukriniu diabetu, nepadaugintų ir nepadidintų cukraus kiekio. Žolelių yra įvairių, ir kosuliui palengvinti yra daug priemonių. Gydytojai dažniausiai skiria vaistinius preparatus. 

– Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kiek galima būti namuose? Koks turėtų būti ženklas, kad geriau nebegerti arbatų ir kreiptis į gydytoją? 

– Kaip sakome, kadangi medicina tobulėja ir galime testais nustatyti, jeigu sergama gripu ir kuo efektyviau skirti specifinį gydymą, kadangi vaistai yra receptiniai, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. 

Noriu paminėti, kad tik sukarščiavus vis tiek reikėtų stebėti būklę, ypač vaikų. Neskubėti į sveikatos pagalbos skyrius, tam yra šeimos gydytoja. Padidėjusio sergamumo metu stebime, kad labai daug tėvų kreipiasi į priėmimo skyrius ir jie būna užgulti. Tada nesulaukia pagalbos tie, kuriems reikia. Kaip ir visada, auksinis standartas, stebėkite iki 3 parų. Tačiau negalima atmesti, jeigu būklė blogėja ar vaikas blogai jaučiasi, tapo vangus, atsirado bėrimų, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. 

– Jūs labiau akcentavote vaikus. O jeigu sukarščiavo suaugęs, jis gali pabūti keletą dienų namuose ar geriau pasitikrinti su, pavyzdžiui, naujais testais?  

– Žinoma, tas pats gripas yra gydomas ir suaugusiems. Galų gale, labai mažai visuomenės paskiepijame nuo gripo, tik 10 proc., o efektyviausia priemonė yra skiepai. 

Reikėtų nepamiršti, kad nepasiskiepijus ir susirgus gripu, taip pat reikalingas gydymas. Žiūrėti, kad karščiavimas nepereitų į bakterinę infekciją, reikia kreiptis į gydytoją. Rekomenduojame stebėti būklę. Pirmas tris dienas – būklės stebėjimas, tačiau noriu paminėti, kad jeigu būklė blogėja staigiai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.