- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešerius metus Tenerifėje gyvenusios ir dirbusios, o šiuo metu Kaune įsikūrusios burnos higienistės Martinos Snarskytės teigimu, lietuviai gana gerai rūpinasi savo burnos higiena. Vis dėlto nereikėtų pamiršti kas pusmetį apsilankyti pas specialistą – tai padės išsaugoti gražią šypseną ir gerą sveikatą.
Uždegimų prevencija
Burnos higienistė M.Snarskytė pataria: kaip daugelis turi savo kirpėją, siuvėją ar šeimos gydytoją, taip patartina turėti ir savo burnos higienistą – specialistą, kurį pažįsti, žinai, kaip jis dirba, todėl sėdėdamas odontologijos kabineto kėdėje gali jaustis atsipalaidavęs. Mat profesionali burnos higiena nėra iš maloniausių procedūrų, tačiau kiekvienam kartkartėmis būtina ją atlikti.
Profesionali burnos higiena, anot specialistės, būtina norint išvengti dantenų uždegimo – gingivito, periodontito ir kitų burnos ertmės ligų. Pašalinti dantų akmenis ir apnašas taip pat reikia prieš įvairias dantų operacijas, ortodontinį dantų gydymą, dantų plombavimą, implantavimą, balinimą, nėštumo pradžioje, kai dantys gali būti jautrūs ir jiems riekia skirti kuo daugiau dėmesio ir priežiūros. Burnos ertmės higiena reikalinga ir profilaktiškai, vadovaujantis odontologo rekomendacijomis.
"Suaugusiam žmogui privaloma bent du kartus per metus atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, – sako M.Snarskytė. – Dantų akmenys formuojasi po dantenomis ir patys jų nematome. Dantys gali būti visiškai sveiki, bet jeigu akmenys kaupiasi po dantenomis ir jie yra neišvalomi, vystosi gingivitas, periodontitas, kitos burnos ertmės ligos. Dantų akmenys tirpdo kaulą ir dėl to galima prarasti dantis, kurie net nepažeisti karieso ar kitų ligų. Prieš visas numatomas operacijas, dantų plombavimą, net prieš danties išrovimą reikia atlikti burnos ertmės higieną, kad nekiltų kokia nors infekcija."
Suaugusiam žmogui privaloma bent du kartus per metus atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą.
Kadangi žmonės tų po dantenomis susikaupusių akmenų nemato, jie apie būtinybę juos pašalinti kartais net nesusimąsto, kol neprasideda didelis dantenų uždegimas ar net periodontitas. Tad burnos higiena visų pirma – apsauga nuo rimtesnių problemų.
Svarbu ir vaikams
Profesionali burnos higiena, anot M.Snarskytės, svarbi ir vaikams, kadangi tėvai ne visada turi laiko gerai prižiūrėti vaiko dantis ir juos išvalyti, o vaikai net iki dvylikos metų to nesugeba padaryti tinkamai. Tad profesionaliai išvalyti vaikų dantis kartkartėmis turėtų specialistas.
Martina Snarskytė / Vilmanto Raupelio nuotr.
Minkštos apnašos nuo dantų šalinamos naudojant specialius šepetėlius. Kietieji akmenys vaikams nuo dvylikos metų, kad nebūtų pažeistos nei dantenos, nei dantų augimo procesas, nei pats danties emalis, šalinami ultragarsiniu skaleriu arba kiuretėmis – rankiniu būdu.
Kaip dažnai vaikui turėtų būti atliekama profesionali higiena, pasak specialistės, priklauso ir nuo dantų valymo įgūdžių.
"Jei tėvai žino, kaip teisingai valytis dantis, ir padeda tai daryti vaikui, dažnai profesionalo pagalbos neprireikia. Tereikia kartą per metus pasirodyti odontologui ir jis pasakys, reikalinga profesionali higiena, ar ne. Tačiau būna vaikų, kurie dėl tingumo dantų nesivalo ar serga kažkokia sunkia liga, turi negalią – tokiems vaikams atliekama profesionali burnos higiena, nes jie tiesiog neturi įgūdžių valytis dantis ar blogai tai daro. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, burnos higiena turi būti atliekama profesionalų odontologo kabinete", – sako M.Snarskytė.
Nemalonu, bet būtina
Specialistė teigia, kad profesionalios burnos ertmės higienos nereikėtų baimintis, procedūros metu dantų emalis tikrai nepažeidžiamas.
Burnos higienos procedūros baiminasi ir tie žmonės, kurie turi jautrias dantenas. Tačiau faktas, kad jautrios dantenos įspėja apie gingivito pradžią, tai, kad po jomis yra akmenukų. Kuo ilgiau bus delsiama juos išvalyti, tuo bus prastesnė situacija burnoje.
"Burnos higienos procedūra, jeigu viskas gerai, yra visiškai neskausminga, – tikina M.Snarskytė. – Po dantenomis esantys akmenys pašalinami ultragarsiniu skaleriu. Jei pigmentinių dėmių nuo kavos, arbatos, rūkymo ar kitų priežasčių nėra, po to dantys tiesiog nupoliruojami šepetėliu, ir to visiškai pakanka. Tų, kurie rūko, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dantys dažniausiai būna apsinešę, matomos pigmentinės dėmės, tad, išvalius akmenis ultragarsiniu skaleriu, dantys dar išvalomi "Airflow" technologijos būdu, kuriuo nuvalomos pigmentinės ir bakterinės apnašos. Tada dantys atgauna natūralią spalvą."
Tačiau būna, kad pacientai prašo nupurkšti dantis soda, nes nori, jog jie būtų baltesni. Tokiais atvejais specialistė klausia, kada buvo daryta "Airfow" procedūra. Jei prieš 2–3 mėnesius, dantis tiesiog nupoliruoja šepetėliu, nes procedūros metu naudojama soda vis dėlto yra abrazyvas, kuris veikia emalį. Jei tai nėra būtina, geriau šios procedūros dažnai nedaryti – ji taikoma tik tuomet, jeigu apnašų yra daug ir reikia pašalinti pigmentines dėmes.
Saugus balinimas
Dantų balinimo priemonių pasiūla dabar gausi ir įvairi, tačiau M.Snarskytė nepataria jų rinktis ir naudoti pačiam, be odontologo priežiūros, – tai gali būti ir pavojinga, ir nesveika.
Odontologas pagal konkretaus žmogaus dantų emalį turėtų parinkti atitinkamo procento balinamąją priemonę ir informuoti, kaip ji turi būti naudojama.
Geriausias metodas, jeigu nori kažkiek išbalinti dantų emalį, pasak specialistės, – kreiptis į odontologo kabinetą, kuriame yra lazerinės lempos. Kvalifikuotas specialistas nuspręs, kiek laiko ir kaip stipriai galima balinti, kad tai nebūtų šokas dantims ir jiems nekenktų.
Kita galimybė – dantų balinimo kapos. Odontologas nuima atspaudus, dantų technikas pagamina specialias dantų balinimo kapas, odontologas parenka balinamosios medžiagos koncentraciją ir nurodo, kiek laiko tas kapas laikyti, kas kiek laiko galima procedūrą karoti. Jeigu žmogus laikosi visų tų nurodymų, tai dar vienas saugus būdas balinti dantis.
Ką kiekvienas turime daryti?
Du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio – valytis dantis šepetėliu, tarpdančius – specialiu siūlu.
Jei nėra kokių nors dantenų problemų, tokių kaip periodontitas, sujautrėjimas, burnos skalavimo skystis nėra būtinas, jis tik kosmetinė priemonė. Naudingas gali būti skalavimas skysčiu su vaistais nuo dantenų jautrumo, jei tai reikalinga.
Renkantis dantų šepetėlį tėra vienintelis kriterijus – šepetėlio kietumas. Šepetėlis turėtų būti minkštas arba vidutinio kietumo. Svarbiausia, kad šepetėlis nebūtų kietas, nes tada nuo per stipraus valymo, nuo netinkamo kampo parinkimo valantis dantis, galimos dantenų atrofijos.
Vaikams patartina pirkti elektrinius dantų šepetėlius su besisukančia galvute, nes tokiu šepetėliu geriau nuvalomos net ir sunkiai pasiekiamos vietos.
Vieno danties šepetėliai reikalingi žmonėms, nešiojantiems vadinamuosius ortodontinius aparatus – breketus, plokšteles ir kt., kad jie galėtų geriau išsivalyti dantis.
Dantų pastos pasirinkimas didelės įtakos neturi – tai tiesiog kosmetinė priemonė, naudojama dėl gaivos ir švaros. Kur kas svarbiau, ne kokią dantų pastą naudoji, o įgūdžiai, kaip dantis valai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...