Gydytojai sako, kad vitamino D atsargas reikia pildyti visus metus, ne tik vasarą. Mat jis prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo ir yra reikalingas organizmui pasisavinant kalcį. Ypatingai tai aktualu moterims – jei joms trūksta vitamino D, labiau rizikuojama susirgti osteoporoze.

Jau nekalbant apie tai, kas šis vitaminas yra tiesiogiai susijęs su nuotaikomis. Ne veltui žiemą, kai saulės labiausiai trūksta, žmonės jaučiasi nusiminę ir vangūs.

Trumpai, bet kasdien

Kol sau galvojame, jog vasarą nesunkiai papildysime organizmą vitaminu D, iš tiesų gauname jo nepakankamai.

Niekam nelelia abejonių, kad vitaminas D organizme gaminasi žmogui būnant saulėje, tačiau reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius faktus. Tokiose šalyse kaip Lietuva saulės kiekio ir intensyvumo pakanka tik keletą mėnesių per metus – nuo balandžio ar gegužės iki (vėliausiai) rugsėjo. Šiuo metu daug laiko praleidžiant saulėje organizmas turėtų pagaminti pakankamai vitamino D. Tačiau per vasarą sukaupto vitamino D žiemai nepritaupysi.

Tad norint gauti pakankamą šio svarbaus vitamino kiekį, reikalingos papildomos sąlygos. Pvz., kasdien reikėtų tiesioginėje saulėje būti mažiausiai 20 minučių tarp 10 ir 14 valandos. Negana to, pakankamai vitamino D norintis gauti žmogus turėtų būti itin lengvai apsirengęs, pvz., bent jau su šortais ir marškinėliais be rankovių.

Tai reiškia, kad žmogaus rankos ir kojos pačiu saulės piko metu kurį laiką turi būti visiškai plikos ir neišteptos kremu nuo saulės.

Tad jei galite sau leisti nuolat vaikštinėti ar mankštintis saulėje bei dėl odos tipo nenaudoti apsaugos nuo saulės, tuomet greičiausiai nereikia rūpintis šio vitamino trūkumu, nors tikrąją padėtį parodys tik kraujo tyrimas.

Kodėl saulės nepakanka?

Deja, dauguma žmonių tokių sąlygų įgyvendinti negali, o vasarą atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad mažuma tiriamųjų pasiekia reikalingus vitamino D rodiklius. Kodėl?

Visų pirma todėl, kad dažniausiai tik įsivaizduojame, jog pakankamai laiko praleidžiame saulėje, ypač karštomis vasaromis, kai saugantis saulės ar šilumos smūgio norisi pridengti galvas ir kūnus arba būti pavėsyje.

Antra, atostogos, per kurias tikimasi gauti pakankamai saulės, netrunka visą saulėtąjį sezoną – didesnę vasaros dalį žmonės dirba. Tad saulės piko metu, kai ultravioletiniai spinduliai (UV) yra aktyviausi (10-14 val.), žmonės paprastai dirba uždarose patalpose ir saulėje nebūna.

Shutterstock nuotr.

Trečia, daugelis gydytojų dermatologų primygtinai rekomenduoja kaitrioje saulėje naudoti veido ar kūno kremus nuo saulės, beveik visiškai blokuojančius UV, vadinasi, ir vitamino D gamybą. Kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo mažiau laiko saulėje reikia praleisti norint gauti reikiamą dozę vitamino D, tačiau tuo pat metu didesnė grėsmė nudegti odą, todėl kremą nuo saulės, ypač šviesesnės odos žmonėms, vartoti būtina.

Ketvirta, jei vasara pasitaiko vėsi ar debesuota, reikia atsiminti, kad per debesis arba būnant netiesioginėje saulės šviesoje vitamino D sintezė taip pat yra blokuojama.

Taigi, kol sau galvojame, jog vasarą nesunkiai papildysime organizmą vitaminu D, iš tiesų gauname jo nepakankamai.

Tad ką daryti?

Šiaurės tautos prisitaikė prie šioms platumoms būdingo ultravioletinių spindulių deficito vartodamos daug gyvūninių riebalų. Nuo riebalais turtingo maisto tulžis tampa rūgštesnė, todėl efektyviau išgauna vitaminą D iš šiauriečių vartojamos žuvies.

Tačiau vien iš maisto vitamino D pakankamai gauti neįmanoma, tad lieka arba įsiklausyti į specialistų rekomendacijas daug būti gan agresyvioje saulėje be apsaugos ir rizikuoti nudegti odą, arba net vasarą vartoti maisto papildus.

Netinkamas tik sprendimas nieko nedaryti, kadangi vitaminas D būtinas ne tik palaikant stiprų imunitetą, bet ir gerai dantų, kaulų būklei, normaliai raumenų funkcijai. Šio vitamino trūkumas specialistų siejamas su osteoporozės, cukrinio diabeto, širdies ir autoimuninėmis ligomis bei netgi vėžiu.

Todėl vasarą, kai tikime, kad vitamino D gausime savaime, rekomenduojama papildyti organizmą – apie tai neretai garsiai kalba ir Šiaurės Europos šalių sveikatos apsaugos ministerijos. Ypatingai atidžiai vitamino D kiekius reikėtų stebėti kūdikių, vaikų iki 4 metų bei saulėkaitoje nepakankamai būnančių žmonių organizmuose (pvz., ofisų darbuotojai, senelių ar globos namų gyventojai ir pan.).

Lengviausiai organizmas įsisavina skystąjį pažangių technologijų pagalba ištirpintą vitaminą D, kuris nesuyra skrandyje ir yra puikiai pernešamas bei absorbuojamas plonajame žarnyne, kas užtikrina kelis kartus efektyvesnį jo pasisavinimą ir greitą reikalingo kiekio atstatymą.

Tiesa, gydytojai įspėja, kad vitamino D galima perdozuoti, todėl geriausia dėl to pasitarti su specialistais dėl vartojimo dozės bei trukmės.