- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukdama krūties antrosios rekonstrukcinės operacijos 48-erių Vita (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) viliasi, kad anksčiau įveikta sunki liga liks tik kaip niūrus sapnas.
Ilgai siuntinėjo po kabinetus
Ieškoti medikų pagalbos Vitą paskatino ištinusi kairė ranka. Iš pradžių buvo įtartos kraujagyslių, širdies problemos. Tačiau rimta liga slypėjo visai kitur.
„Gydytojai ilgai ieškojo priežasčių – nieko blogo neradę vis siuntinėdavo vieni kitiems. Galų gale rado guziuką krūtyje“, – pasakojo pašnekovė.
Per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padarome tik iki kelių dešimčių.
Atlikus biopsiją moteris išgirdo nuosprendį – pirmosios stadijos čiuopiamas krūties vėžys. Operacijos metu teko amputuoti visą krūtį, nes liga buvo išplitusi. „Gydytojai sakė, kad jei nors vieną kruopelytę paliksime, gali tekti vėl gultis ant operacinio stalo“, – prisiminė jau prieš daugiau nei du su puse metų operaciją patyrusi moteris.
Nors žinia dėl ligos išmušė moteriai žemę iš po kojų, pašnekovė pabrėžė, kad operacija – toli gražu ne sunkiausias dalykas. „Sudėtingiausia susitaikyti psichologiškai. Džiaugiuosi, kad turiu tvirtą užnugurį – tiek vyras, tiek vaikai besąlygiškai palaikė. Tačiau su viskuo susidoroti tenka pačiai“, – sakė ji.
Apie operaciją girdėjo puse lūpų
Vita džiaugėsi, kad jai pavyko išvengti chemoterapijos ir spindulinio gydymo, iki dabar moteriai taikoma tik hormonų terapija. Tačiau naujo gyvenimo puslapį moteris atvertė po plastinės krūties operacijos.
Apie krūtų rekonstrukcines operacijas moteris puse lūpų buvo girdėjusi, tačiau nesitikėjo, kad tai bus galima padaryti taip greitai. Juolab kad dar buvo tęsiama ir biologinė terapija. „Mane prižiūrinti mamologė paklausė, ar nenorėčiau rekonstruoti krūties. Galvojau, kad kokius penkerius metus tikrai reikės palaukti“, – prisiminė Vita.
Moteris pripažino, kad po prieš porą mėnesių atliktos krūties rekonstrukcijos jaučiasi kur kas geriau. „Ypač psichologiškai kita būsena. Nebebaisu į save nuogą veidrodyje pažiūrėti, – džiaugėsi pašnekovė. – Atrodo, kad krūties pašalinimo operacijos lyg nebūta.“
Rugpjūčio pradžioje moters laukia antroji plastinė operacija. „Tikiuosi, po jos būsiu visai kaip naujai gimusi ir viskas liks užmarštyje, – nestokodama optimizmo vylėsi Vita. – Nežinau, kas man padėjo, bet jau po pačios pirmosios operacijos žinojau, kad pasveiksiu. Buvau įsitikinusi, tiesiog įtikinau save, kad esu sveika. Ir dabar tokia jaučiuosi.“
Interviu
VUL Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Nerijus Jakutis:
– Kodėl taip susiklostė, kad krūties rekonstrukcijos pas mus atliekamos daug rečiau nei Vakarų valstybėse?
– Nors operacijų kiekvienais metais atliekame vis daugiau, išties jų skaičiai turėtų būti gerokai didesni. Pagal Nacionalinio vėžio instituto statistiką, per metus atliekama per tris šimtus operacijų, kurių metu pašalinama krūtis ar jos dalis, tačiau krūtis atkuriančių operacijų padarome tik iki kelių dešimčių. Savo ruožtu Suomijoje, kurioje gyvena apie penkis milijonus gyventojų, rekonstrukcinių krūtų operacijų atliekama 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.
Vakarų šalyse jos yra įprastesnės, pacientės apie rekonstrukcinės chirurgijos galimybes sužino gana anksti. Ten sudarant onkologinio gydymą planą dalyvauja ne tik onkologas, radioterapeutas, chemoterapeutas, bet ir plastinės rekonstrukcijos chirurgas. Kai kuriais atvejais daliai pacienčių įmanoma krūties pašalinimo operacijos metu atlikti ir jos rekonstrukciją.
Mūsų šalyje apie operaciją dažniausiai sužinoma iš interneto ar panašių šaltinių. Džiugu, kad situacija gerėja, nes daugėja ir onkologų atsiunčiamų pacienčių. Anksčiau tiek onkologų požiūris į rekonstrukcines operacijas buvo labiau skeptiškas, tiek ir mes patys jų nedaug teatlikdavome. Tačiau rezultatai, kuriais patenkintos ir pacientės, ir gydytojai, lemia tai, kad šiuo metu stebimas tikras krūtų rekonstrukcinės chirurgijos renesansas.
– Esama apribojimų, kada negalima atlikti tokios operacijos?
– Pas mus kartais dar klaidingai manoma, kad būtina išlaukti penkerius metus po onkologinio gydymo, kai pacientė laikoma visiškai pasveikusi nuo krūties vėžio, ir tik tada leisti atlikti krūtį atkuriančią operaciją. Ją galima atlikti praėjus mažiausiai mėnesiui po chemoterapijos taikymo bei maždaug pusmečiui – po spindulinio gydymo. Tačiau tai – tik orientaciniai terminai, svarbiausia, ar moteris yra pasiruošusi fiziškai ir psichologiškai. Rekonstrukcijos gali būti atliekamos ir praėjus metams, trejiems ar net dešimčiai. Bet kuriuo atveju rekonstrukcinės operacijos neturi trukdyti pagrindiniam onkologiniam gydymui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?15
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą16
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?7
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais186
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...