- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.
Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.
12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.
Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.
„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.
„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“.
Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“.
Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.
Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.
Tuo metu valstybės skiriamos lėšos propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.
D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst. Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.
„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.
Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų.
Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.
Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas10
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...