- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nutukimas vadinamas XXI amžiaus epidemija. Deja, ji neaplenkė ir mūsų. Pagal statistiką lietuviai patenka į labiausiai nutukusių ir antsvorio turinčių Europos šalių penketuką. Nutukimas gresia rimtais sveikatos sutrikimais, todėl beviltiškai su antsvoriu kovoję žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į chirurgus.
„Chirurginis antsvorio gydymas pirmiausia padeda spręsti sveikatos ir tik paskui – estetines problemas“, – sako „Gijos Klinikų“ abdominalinės ir bariatrinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Donatas Danys, šių metų pradžioje pirmasis Europoje atlikęs estetinę (bikini linijos) skrandžio mažinimo operaciją.
– Kokios nutukimo gydymo operacijos atliekamos dažniausiai?
– Šiuo metu populiariausios – skrandžio rezekcija (įprasta ir estetinė) bei skrandžio apylanka. Skandinavijoje populiaresnė skrandžio apylanka, o Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis daugiau rezekcinio tipo skrandžio mažinimo operacijų. Jos atliekamos JAV pavyzdžiu: manoma, kad amerikiečiai kolegos labiausiai pažengę šiuo klausimu, nes JAV viena pirmųjų pasaulyje susidūrė su nutukimo problema.
– Kuriais atvejais rekomenduojamas chirurginis nutukimo gydymas?
– PSO duomenimis, nutukusiu laikomas žmogus, kurio masės indeksas viršija 30. Chirurginis nutukimo gydymas taikomas, kai yra trečio laipsnio nutukimas (KMI>40) arba yra antro laipsnio nutukimas (KMI>35), turint ir gretutinę patologiją (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, astma ir kt.). Prieš kreipiantis dėl chirurginio antsvorio gydymo, pacientas turi būti išbandęs konservatyvius gydymo metodus – dietas, fizinį aktyvumą bei konsultavęsis su gydytoju dietologu.
Mane labai motyvuoja teigiami pacientų gyvenimo pokyčiai.
– Kaip nusprendžiama, kuri operacija – tinkamiausia?
– Operacijos metodika ir technika aptariama su kiekvienu pacientu individualiai, būtina įvertinti gretutinius susirgimus, atlikti pilvo organų echoskopiją bei gastroskopiją. Jei vienam pacientui atliekama skrandžio rezekcija, kuri šiaip yra dažniausiai pirmo pasirinkimo operacija, tai nebūtinai ji tiks kaimynui ar draugui, turinčiam problemų su gastroezofaginiu refliuksu ar išreikštą metabolinį sindromą – tokiu atveju jam bus rekomenduojama apylankos operacija.
– Ką reikėtų žinoti apie pooperacinį laikotarpį?
– Klaidinga manyti, kad operacija ims ir stebuklingai ištirpdys svorį. Prireiks ir paties žmogaus pastangų. Po bariatrinės (nutukimo) operacijos būtina atsakingai laikytis mitybos plano: pirmąją savaitę – vien tik skysčiai, antrąją savaitę – trintas maistas ir t.t. Apie mėnesį reikia vengti fizinio krūvio, po to – pamažu pratintis sportuoti, pradedant nuo vaikščiojimo, pereinant ir prie stipresnės mankštos. Tuo metu jau galima grįžti ir prie kieto maisto, prie įprastesnio mitybos plano, laikantis tam tikrų reikalavimų. Pacientas turi suprasti, kad pasikeitęs mitybos ir fizinio aktyvumo režimas turi tapti nuolatiniu gyvenimo būdu. Krentantis svoris, besikeičianti būsena ir gerėjanti savijauta motyvuoja, todėl su kiekvienu mėnesiu lengviau eiti „lengvesnio“ gyvenimo keliu. Be to, prie kitokių mitybos įpročių paprasčiau pereiti dar ir todėl, kad valgyti savaime nesinori – atliekant skrandžio mažinimą, kartu tarsi „išpjaunamas“ alkio hormonas.
Medicinos mokslų daktaras Donatas Danys.
– Ką patartumėte žmonėms, svarstantiems apie operaciją?
– Siūlyčiau apsilankyti konsultacijoje pas dietologą ar pilvo chirurgą ir pasitarti, koks gydymas yra labiausiai tinkamas konkrečiu atveju, nes ne visais atvejais gali būti atliekama operacija.
– Ko gero, apsispręsti trukdo gajūs visuomenėje mitai apie chirurgines nutukimo mažinimo operacijas. Ar teko su tuo susidurti?
– Žinoma, teko. Dažnai pacientai galvoja, kad skrandžio mažinimo operacijos labai lengvos. Deja, taip nėra. Tai vienos sudėtingiausių pilvo chirurgijos operacijų, reikalaujančios didelio tikslumo ir patirties laparoskopinėje chirurgijoje.
Kitas mitas, kad po tokių operacijų tenka ilgai atsigauti. Jei palygintume, kas buvo prieš 20-30 metų, po tokių operacijų pacientai savaitę ir daugiau praleisdavo ligoninėje, pirmomis dienomis iš viso nebuvo galima gerti ir valgyti. Šiais laikais dėl minimalios invazinės intervencijos galime žymiai sutrumpinti atsigavimo laikotarpį, ligonis tą pačią dieną pradeda vaikščioti ir gali gerti skysčius, namo išleidžiamas po dviejų parų, į darbą grįžta maždaug po savaitės, jeigu tai nėra fizinis darbas.
Na, o dar vienas iš mitų, kad po operacijos nepavyks prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo ritmo. Pasitaiko, kai pacientams trūksta motyvacijos, jie tikisi, kad viskas įvyks savaime, be jų pastangų. Keista stebėti tokius atvejus, nes juk sveikata – brangiausias turtas, o be paties paciento nusiteikimo ir pastangų nepadės jokia operacija. Operacija – tik pusė darbo, paskui viskas – paties paciento rankose. Dažniausiai tvirtai pasiryžę pacientai tarsi nejučiomis pakeičia savo gyvenimo ritmą, tampa aktyvesni ir energingesni. Pastebimai greitai krentantis svoris puikiai motyvuoja.
– Kodėl jūs pasirinkote būtent šią medicinos sritį?
– Nors nuo mažens labai bijojau baltų chalatų ir ligoninių, baigdamas mokyklą pasiryžau medicinos studijoms. Žinojau, kad tai ilgas ir sunkus kelias, bet silpniems čia ne vieta. Studijuodamas labai greitai apsisprendžiau ateitį susieti su chirurgija. Kodėl? Paprastas atsakymas – nes operaciniu būdu dažniausiai ir kartu greičiausiai išsprendi problemą, dėl kurios pacientas kreipėsi į gydytojus.
Chirurgija – tai menas. Ji labai dažnai pakeičia pacientų gyvenimus. Tai neturėtų stebinti, kai per 9 savaites po operacijos žmogus netenka, pavyzdžiui, 17 kg, o per 18 savaičių – 26 kg svorio. Visuomet prisimenu pacientą, kuris per 8 mėnesius atsisveikino su 75 kg.
Mane labai motyvuoja teigiami pacientų gyvenimo pokyčiai. Vieniems operacija suteikia daugiau pasitikėjimo, kitiems – energijos, kai kurie pacientai pakeičia darbą į mielesnį širdžiai, kiti susiranda antrą pusę. Turbūt 99 proc. pacientų, praėjus kuriam laikui po operacijos ir pastebint rezultatus, užduoda tą patį klausimą – kodėl aš to nepadariau anksčiau?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas10
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...