- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėjant susirgimų erkiniu encefalitu, Seime surengtoje diskusijoje raginta sekti kai kurių Vakarų šalių pavyzdžiu ir svarstyti galimybę valstybei kompensuoti vakciną nuo erkinio encefalito. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė žada, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys kompensacijų gali sulaukti kitąmet.
Diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė sako, kad nuspręsta kreiptis į ministeriją raginant skiepą nuo erkinio encefalito įtraukti į vaikų privalomų skiepų sąrašą.
„Nusprendėme kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą prašydami įtraukti skiepus nuo erkinio encefalito į vaikų skiepijimo kalendorių. Taip pat svarstyti galimybę biudžete numatyti lėšas skiepams visiems norintiems pasiskiepyti. Kadangi, kaip žinoma, skiepai labai brangiai kainuoja ir didelė dalis žmonių tiesiog sau negali to leisti, todėl valstybė turėtų įsijungti ir pagelbėti tiems, kurie nori pasiskiepyti, kompensuoti skiepus“, – sakė A. Gedvilienė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito jau įtraukti į prioritetų sąrašą.
Šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą.
„Šiais metais yra patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kurios viena iš priemonių yra numatyta, kad vertinti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Šios priemonės įgyvendinimo terminas yra kiti metai – 2020-ieji, ir atitinkamai tuo metu mes turėtume turėti kažkokį sprendimą. Sprendimas paprastai priimamas ne vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos, prie programos yra sudaryta nepriklausoma ekspertų grupė“, – sakė L. Ašoklienė.
Pasak jos, nepriklausomi ekspertai – universitetų mokslininkai, infektologai pateiks rekomendacijas, kokius asmenis įtraukti į rizikos grupes. Finansavimo galimybės esą paaiškės, kai bus apsispręsta, kokią žmonių grupę skiepyti ir nuo ko pradėti.
„Prioritetų sąraše paprastai būdavo kitos infekcijos, kitos ligos, šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą. Sergamumas iš tiesų aukštas, turime mirčių atvejų. Akivaizdu, kad masiniai skiepijimai Lietuvai turbūt yra per brangūs ir tai neįmanoma. Todėl atitinkamai reikia pasirinkti tas grupes, nuo kurių galėtume pradėti“, – sakė L. Ašoklienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kito būdo apsisaugoti nuo erkinio encefalito nėra, tik skiepai. Valstybė esą turėtų ieškoti būdų juos kompensuoti.
„Pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, kasmet daugėja. Jei vertintume ilgalaikius duomenis, tai per pastaruosius 30 metų sergamumas šia liga yra didėjantis. Erkinis encefalitas yra klastinga liga. Apsisaugojimo priemonė vienintelė – tik vakcinacija. Problemų yra kelios: antivakcininis judėjimas, skleidžiantis neteisingas žinias apie vakcinų saugumą, antra problema – menkas visuomenės išmanymas ir per menkas dėmesys šiai problemai ir trečias dalykas ekonominis, sakykime, keturių asmenų šeimai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito per vienerius metus išeina pakankamai didelės išlaidos. Rinkoje yra dvi vakcinos, mažiausias kiekis – trys vakcinos dozės per metus. Būtų gerai jeigu valstybė prisidėtų“, – sakė L. Svetikas.
Pasak jo, puikus pavyzdys yra Austrija, kuri daug metų kompensuoja skiepus nuo erkinio encefalito ir yra pasiekusi puikių rezultatų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad erkinį encefalitą erkės įgyja nuo graužikų, o vėliau įvairiais būdais platina.
„Gamtinis erkinio encefalito viruso rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jie patys neserga, bet jie savo kraujyje turi šitą virusą. Kadangi jie yra erkių maitintojai, tai tokiu būdu užsikrečiama. Šiaip erkė yra labai imli šitam sukėlėjui ir yra keli perdavimo būdai. Tai ir patelė kiaušiniui gali perduoti, ir jei tam tikroje vystymosi fazėje virusą įgyja, tai jinai jo nepaleidžia visą likusį gyvenimą. Dar vienas dalykas – erkės maitinasi namine fauna, daug erkių yra sukibusios ant vieno gyvūno, ir jeigu iš tos „kompanijos“, kai dešimt ar dvidešimt erkių yra sukibusios, yra bent viena užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, tai po mitybos ciklo nukritusios jos visos turės virusą“, – aiškino M. Žygutienė.
ULAC duomenimis, šių metų liepą trys asmenys paguldyti į ligoninę dėl erkinio encefalito, kuriuo, kaip įtariama, jie užsikrėtė per termiškai neapdorotą ožkos pieną. M. Žygutienės teigimu, prieš vartojant pieną būtina pakaitinti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso per metus erkių platinamomis ligomis Lietuvoje užsikrečia apie 2,5–3 tūkstančius įvairaus amžiaus asmenų. ULAC ekspertai įspėja, kad sergamumas erkiniu encefalitu didėja – per pirmąjį šių metų pusmetį šia liga susirgo 99 asmenys, kai per tą patį laikotarpį pernai registruotas 61 ligos atvejis. Du ligos atvejai šiemet baigėsi mirtimis – Šiaulių apylinkėse ir Vilniaus mieste.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...