- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesorius Saulius Čaplinskas feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema. Pasak profesoriaus, Seimo narių baimė, atsiradusi po to, kai mokslininkai ant paviršių Seime rado COVID-19 pėdsakų, yra nepagrįsta.
„Nuraminu Seimo narius, ypač tuos, kuriems pranešta, kad ant jų darbo paviršių rasta koronaviruso pėdsakų. Ar reikia bijoti, kad dabar jau užsikrėsite? Žinoma, kad ne. Nes tai tik viruso pėdsakai, kurie ligos sukelti negali. Priminsiu, kad tokios Seimo narių baimės atsirado po to, kai mokslininkai atliko Seimo narių darbinių paviršių tyrimą ir ten rado koronavirusų pėdsakų. Neteisinga tokių, kriminalistikoje naudojamų ir pėdsakus nustatančių, tyrimų interpretacija gali prisidėti prie infodemjos ir sąmokslo teorijų skleidimo. Žmonės gali susidaryti klaidingą supratimą, kad COVID-19 ligą sukeliančiu koronavirusu galima lengvai užsikrėsti nuo užterštų paviršių, o tai sąlygotų perdėtą baimę, patologinį rankų plovimą, paviršių ar net aplinkos dezinfekavimo praktiką ir t. t.“, – mintimis dalijosi profesorius.
Panašu, kad trūksta užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tikslų suvokimo.
Pasak S. Čaplinsko COVID-19 pėdsakų ant paviršių galima rasti net gydymo įstaigose. „Iš epidemiologinės pusės juk ir be šio tyrimo buvo gerai žinoma, kad Lietuvoje koronaviruso infekcija plačiai paplitusi ir viruso pėdsakų, ypač kriminalistikos metodais, tikėtina, kad galima bus rasti visur. Neabejoju, kad jeigu ieškoti, koronavirusų pėdsakų, tai galima jų aptikti ir sveikatos priežiūros įstaigose, ir globos įstaigose, parduotuvėse, darželiuose... ir Europos Parlamente... Ką mums tai duotų? Tik patvirtinimą, kad infekcija išplitusi visur, ką mes ir taip žinojome pagal sergamumo rodiklius. O Seime rasti viruso pėdsakai todėl, kad tarp ten dirbančiųjų buvo užsikrėtusiųjų ir viruso pėdsakų liko aplinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mokslinėje literatūroje nėra aprašyta nei vieno patvirtinto užsikrėtimo SARS-CoV-2 infekcija nuo užkrėstų paviršių atvejo. Bent jau man skaityti neteko“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.
„Ar padės šiame koronaviruso plitimo etape SARS-CoV-2 virusų nustatinėjimas, kai ieškoma viruso pėdsakų (koronaviruso RNR) ant įvairių paviršių suvaldyti pandemiją Lietuvoje? Manau, kad ne. Prioritetai pandemijos valdymui ir testavimo strategijoms turėtų būti visai kiti. Per „padidinimo stiklą“ stebiu testavimo strategijų siūlymus ir pasigendu visai kitų testavimo prioritetų. Panašu, kad trūksta užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir visuomenės sveikatos tikslų suvokimo. Tik priminsiu, kad PSO paviršių ir nuotekų ar dumblo tyrimus dėl SARS-CoV-2 rekomenduoja tik kaip papildomą priemonę, kuri turi būti derinama su epidemiologine signaline stebėsena ir tik tose teritorijose, kur žemas viruso paplitimas ir atliekama mažai diagnostinių tyrimų. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas signalinei stebėsenai, t. y. tyrimams visuomenės sveikatos tikslais, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti ribojimus ir atverti kuo daugiau verslų bei ugdymo įstaigas“, – teigė profesorius.
Primename, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1371 naujas COVID-19 atvejis, mirė 29 žmonės. Per parą nuo COVID-19 pasveiko 170 žmonių.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje registruota 164 tūkst. 414 šios infekcinės ligos atvejų, 97 tūkst. 511 asmenų pasveiko, 63 tūkst. 490 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2346 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 31 tūkst. 524 žmonės.
Praėjusią parą Lietuvoje atlikti 10 tūkst. 182 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 777 tūkst. 327.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...