- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sloguojate ilgiau nei septynias dienas, nuolat naudojote nosies purškalus? Anot gydytojų, jais piktnaudžiaujant galima įsitaisyti ir rimtesnių ligų, pavyzdžiui, medikamentinį rinitą. Kaip tinkamai gydyti slogą, LNK žurnalistas kalbėjosi su otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.
– Ar teisingas posakis, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?
– Dažniausia slogos priežastis – peršalimo ligos, kurias sukelia virusinės infekcijos. Kiekviena infekcija turi jai būdinga eigą, bet statistiškai pirmas tris paras pasireiškia intensyviausi simptomai. Ir sloga būna intensyviausia. Pasveikstama maždaug per septynias paras.
– Jei sloga užsitęsia, tai jau – turbūt nebe sloga?
– Užsitęsusi sloga gali signalizuoti apie komplikaciją, pavyzdžiui, sinusitą. Apsunkęs kvėpavimas gali būti ir dėl dėl iškrypusios nosies pertvaros ar lėtinės slogos, t. y. rinito. Taip pat viena iš priežasčių neretai būna ir alergija.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– O kaip dėl purškalų į nosį. Ar savigyda ir besaikis preparatų naudojimas gali pridaryti žalos?
– Na, lietuviai pakankamai kantrūs. Matau tendenciją, kad ir į gydytojus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Nelinkę piktnaudžiauti vaistais, kurių, beje, galima įvairių įsigyti vaistinėse be recepto. Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti. Kiekvienas vaistas yra tinkamas, jei naudojamas pagal paskirtį ir laikantis nurodymų. Svarbu purškalus naudoti ne per ilgai. Kaip minėjau, virusinė infekcija būna intensyviausia pirmas tris dienas, tad tiek laiko ir užtektų purkšti ar lašinti į nosį atitinkamus preparatus, palengvinančius kvėpavimą.
Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti.
– Ar tiesa, kad per ilgai purškiant nosies purškalus, daugiau kaip 5–7 dienas, galima įsitaisyti ir medikamentinį rinitą?
– Taip. Medikamentinis rinitas yra sloga, kurią sukelia per ilgas tam tikrų vaistų naudojimas, nes sukeliamas priešingas efektas – nosies kriauklių kraujagyslių išsiplėtimas. Toks rinitas pasireiškia nosies užgulimu, didesniu sekreto kiekiu.
– Kaip reikėtų gydyti medikamentinę slogą?
– Pirmiausiai reikėtų nutraukti to vaisto naudojimą. Tam tikriems simptomams malšinti vaistai yra keičiami, bet juos turėtų skirti gydytojas. Pavyzdžiui, – steroidinius purškalus, kurie mažina uždegimą. Na, tiems, kurie nelinkę kreiptis į medikus, rekomenduočiau pakeisti anksčiau naudotą purškalą jūros vandeniu. Šie purškalai į nosį būna įvairios druskų koncentracijos. Kai kada prireikia netgi chirurginio gydymo. Tačiau tai – kraštutinis atvejis, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas.
– Kai kurie žmonės, nors ir neserga alergija, bet prasidėjus slogai, sako, jiems padeda vaistai nuo alerginės slogos. Ar jie nekelia pavojaus, saugu naudoti?
– Į nosį purškiami vaistai nuo alergijos dažniausiai būna hormoniniai. Veiksmingiausi jie būna maždaug devintą parą nuo slogos pradžios, kai jau atsiranda komplikacijų, nes jie mažina uždegimą. Na, o pirmomis paromis, esant virusinei infekcijai, jie nebus tokie efektyvūs. Nors trumpalaikis vaistų nuo alerginės slogos naudojimas nėra pavojingas, juos turėtų skirti gydytojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas4
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai6
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...