- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės.
Kaip pranešime rašo Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą.
„Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su didžiuliu paslaugų poreikiu, eilėmis, kurioms mažinti taikoma ne viena priemonė – tarp jų ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Gydymo įstaigoms duotas pažadas vykdomas, jos sulauks papildomo apmokėjimo už paslaugas, o tai gera žinia ir pacientams, kuriems bus atverta daugiau konsultacijų laikų“, – teigia A. Dulkys.
Po pirmojo šių metų pusmečio ligonių kasos jau apmokėjo beveik 42 mln. eurų už visas per šį laikotarpį gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines gydytojų specialistų konsultacijas, skubiosios medicinos pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, stebėjimo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos ir slaugos paslaugas gydymo įstaigoms planuojama apmokėti metams pasibaigus, kai bus tiksliai žinomas jų skaičius.
Didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis.
„Augantis dienos ir ambulatorinių paslaugų gydymo įstaigose skaičius, kai net viršijamos sutartys, įrodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis. Tokiu būdu ne tik mažiau sutrikdoma paciento kasdienė veikla, bet ir efektyviau naudojami įstaigos finansiniai ir žmogiškieji resursai. Matyti, kad įstaigos sėkmingai keičiasi, persiorientuoja į kitas paslaugų teikimo formas, tačiau manome, kad galimybių stacionarines paslaugas keisti dienos paslaugomis vis dar yra ir gydymo įstaigos jas išnaudos“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.
Atsižvelgiant į tai, kad pandeminiu laikotarpiu susiformavo eilės ir tam tikroms stacionarinėms paslaugoms, svarstoma galimybė pasibaigus 2023 metams apmokėti dalį viršsutartinių stacionarinių paslaugų, taip kompensuojant su šių paslaugų teikimu susijusias papildomas sąnaudas. Apmokama būtų tik toms gydymo įstaigoms, kurios įvykdytų sutartinius įsipareigojimus dėl ambulatorinių ir dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugų teikimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?14
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą12
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?5
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais179
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.6
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...