Ant operacinio stalo kasmet atsigula daugiau nei 200 lietuvių, kurie suserga storosios žarnos vėžiu.

Plačiau apie tai papasakojo profesorius, abdominalinės chirurgijos gydytojas Tomas Poškus.

– Esame operacinėje. Pasisekė tiems, kuriems dar galite padėti.

– Šiuo metu chirurgija gali pagelbėti daliai žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Visada džiaugiamės, kai žmogui sergančiam augliu, galime pasiūlyti chirurginį gydymą. Gydymas niekada nėra tik chirurginis. Jis būna kombinuotas, jungiant įvairias specialybes. Tų specialybių ir galimybių skaičius daugėja, tačiau chirurgija lieka viena iš tų, kuri tikrai gali padėti žmogui pasveikti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokią storosios žarnos vėžio statistiką turime?

– Turime žinoti, kad jei būsime laimingi ir gyvensime pakankamai ilgai, tai mūsų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu didės. Žinome, kad su amžiumi rizika tik didėja. Ženklus rizikos padidėjimas yra nuo 45 metų. Kiekvienas žmogus nuo 50 metų turėtų pagalvoti apie pasitikrinimą. Lietuvoje veikia nemokama patikros programa. Galima kreiptis pas šeimos gydytoją ir kartą per du metus atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujo. Nustačius pakitimus yra būtina kolonoskopija įsitikinti, kad storojoje žarnoje nėra vėžio ar kitų pakitimų. Radus pakitimus, būtina juos pagydyti. Tada tikimybė mirti nuo storosios žarnos vėžio žymiai sumažėja.

– Gaila, kad tik kas trečias ateina pasitikrinti. Net pusė gyventojų gavę neigiamus atsakymus neateina į kolonoskopiją. Ar pacientai turi baimių?

– Taip, dalis žmonių turi baimių. Kiti žmonės priduoda testo rezultatą ir specialiai nesidomi jo rezultatais, nes bijo. Kiti net neatlieka testo, nes bijo, kad bus negeri atsakymai. Tačiau žmonės turėtų suvokti, kad nustačius teigiamą slapto kraujo išmatose tyrimą, vėžio rizika yra tik 2 proc.

Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Ką kalba pacientai, kurie delsia gydymą? Galbūt vėliau jie gailisi savo sprendimo?

– Kartais girdime šiuos dalykus. Netgi žinome situacijas, kurias nupasakoja pacientai. Žmonės sako, kad prieš trejus ar ketverius metus jiems buvo atlikti slaptojo kraujo tyrimai, kad buvo padaryta kolonoskopija. Jos metu rastas polipas, bet jie nėjo gydytis. Labai norėtųsi girdėti tokių istorijų kuo mažiau. Jiems tikrai nebūtų reikėję tos operacijos. Tai būtų buvęs vienos dienos atsigulimas ir išėję namo seniai būtų tai pamiršę. O dabar reikia bendrauti su chirurgais. Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Jūsų kolegos sakė, kad ši liga jaunėja. Kai kuriems ši liga diagnozuojama ir po 40 metų.

– Deja, mes nežinome tiksliai, kodėl atsiranda storosios žarnos vėžys. Tai turbūt susiję su mūsų vakarietišku gyvenimo būdu. Mes esame vakarietiška valstybė, todėl matome ligos jaunėjimą. JAV patikros programa šiuo metu yra paankstinta nuo 45 metų. Lietuvoje kol kas neturime šio sprendimo, patikra yra nuo 50 metų. Akivaizdu, kad kiekvienas pakankamai metų sulaukęs žmogus turi pasirūpinti savo žarna, kad ji nesutrukdytų jo tolimesnio ir sveiko gyvenimo.

– Pirmosiomis stadijomis mes net nenujaučiame, kad mums galėtų būti storosios žarnos vėžys.

– Galima nueiti ir nusipirkti testą vaistinėje. Jis kainuoja kelis eurus. Jei randami pakitimai, sekantis žingsnis yra kolonoskopija. Tai paprastos priemonės, kurios gali leisti anksti diagnozuoti ne tik vėžį, bet iki vėžinius pakitimus.