Kraujas bus imamas iš piršto. Kvietimo sulauks per 6 tūkst. gyventojų.

„Žmonės gaus pakvietimus paprastu paštu“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas Martynas Simanavičius.

„Atrinkdami žmones, nekreipėme dėmesio nei į persirgimą, nei į vakcinaciją“, – apie atranką pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Kvietimus gaus tik Vilniaus ir Kauno miestų, rajonų gyventojai.

„Gaus kvietimus atvykti į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų duodamas nedidelis kraujo mėginys“, – procedūrą apibūdino M. Stankūnas.

Vilniaus ir Kauno mokslininkai bandys išsiaiškinti, koks lietuvių COVID-19 imunitetas.

„Tyrimas finansuojamas valstybės lėšomis iki 75 tūkst.“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šis tyrimas yra atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva“, – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ginreta Megelinskienė.

„Esminis tikslas – patikrinti, koks susidarė imunitetas, kiek žmonių jį turi“, – tikslą apibūdino M. Simanavičius.

Trumpai tariant, bus bandoma atsakyti, kokiu būdu imunitetą žmonės įgijo – persirgę ar pasiskiepiję, turi antikūnų ir kokia jų koncentracija.

„Vertinant antikūnų kiekį, t. y. kokia koncentracija antikūnų išlieka kurį laiką po ligos ar po skiepo žmogaus kraujyje“, – tyrimo principą pristatė M. Simanavičius.

„Kaip skiriasi imuniteto lygis pagal amžių, lytį, kitus dalykus. Bus sudarytas vaizdas, kokia dabar situacija“, – aiškino M. Stankūnas.

Anot mokslininkų, Lietuva, kuri kelia tokius klausimus ir skiria tūkstančius eurų, kad į juos atsakytų, – ne vienintelė.

„Panašūs tyrimai kitose šalyse atliekami, bet sprendimus norime priimti pagal savo gyventojų duomenis. Nacionalinis tyrimas labai svarbus“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Pirminių rezultatų sulauksime gegužės pabaigoje.

„Tyrimas svarbus ir mokslo bendruomenei, nes mes daug dalykų apie šią infekciją dar nelabai žinome“, – informacijos trūkumą akcentavo M. Stankūnas.

„Padės atsakyti į klausimus dėl tolesnės vakcinacijos poreikio – reikia ar nereikia“, – apie svarbą prakalbo ir M. Simanavičius.

Iki šiol daugelis gyventojų pasiskiepiję tik viena, dviem ar trimis vakcinos dozėmis.

„Ketvirtąja vakcinos doze pasiskiepiję per 35 tūkst. asmenų. Sergamumo situacija yra aktuali ir skiepytis praėjus tam tikram laikui, kaip rekomenduodama – šešiems mėnesiams po pastarosios dozės, vis tiek verta“, – sakė G. Megelinskienė.

„Paskiepytųjų skaičius nemažas Lietuvoje – per 70 proc. Sustiprinančiąja doze irgi daugiau nei trečdalis gyventojų pasiskiepiję. Ir prasirgusių nemaža dalis. Tai virusui sudaro stiprų barjerą plisti“, – imuniteto svarbą akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Nors žiema pragyventa ir COVID-19 netoks grėsmingas, tačiau ir dabar, keičiantis orams, jis vis dar cirkuliuoja.

„Nėra nė vienos savivaldybės Lietuvoje, kurioje būtų nulinis sergamumo lygis“, – apie vis dar plintantį virusą sako D. Razmuvienė.

„Jei žiūrėtume į mirtingumo statistiką, kuri yra liūdniausia ir sunkiausia, mes kiekvieną dieną vis dar vidutiniškai fiksuojame po dvi mirtis“, – kad virusas vis dar nusineša gyvybių, sakė M. Stankūnas.

Kur dar kiti ankstyvam pavasariui būdingi susirgimai.

Panašus tyrimas dėl imuniteto COVID-19 buvo atliekamas ir 2020 m. Tačiau tyrimas buvo paprastesnis – naudojant greituosius testus. Jau tada buvo atsakyta, kad su virusine liga susidūrė kas dešimtas.