Palikti nežinomybėje

Nuo pavasario sostinėje sėkmingai vykstantis socialinis projektas "Niekieno vaikai" atkeliauja į Kauną. Projekto tikslas – suteikti emocinį palaikymą vaikams, kurie yra palikti ligoninėje vieni be tėvų ar globėjų priežiūros.

Anot projekto iniciatorių, idėja brendo ne vienus metus, girdint ir matant ligoninėse vienišus mažylius: paliktus, išsigandusius, verkiančius. Nuo šių metų balandžio apmokyti savanoriai pradėjo budėti Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur, keisdamiesi pamainomis, rūpinasi tiek kūdikiais, tiek ir vyresniais vaikais.

Susikūrus 36 savanorių tinklui projektas persikelia ne tik į dar dvi Vilniaus, bet ir į Kauno ligonines: Kauno klinikas, Kauno klinikinę ligoninę ir Respublikinę Kauno ligoninę. Į šias gydymo įstaigas patenka ne tik sergantys mažyliai iš globos namų – ligoninėje atsiduria sveiki ikimokyklinio amžiaus vaikai, paimti iš šeimų, kur susiklosto krizinė situacija. Laukdami laikinų globėjų, jie ligoninėje praleidžia iki dviejų savaičių.

Ligoninėse vaikais rūpinasi slaugytojos ir gydytojai, tačiau jie negali skirti daug individualaus dėmesio ir patenkinti vaiko emocinių poreikių.

"Kaip jaučiasi kūdikis, 2–5 metukų vaikas, paliktas vienas su savo liūdesiu, baime, nežinomybe? Tokiems vaikams niekas neatneša apelsinų, nepalaiko už rankos procedūrų metu, nepaskaito knygutės, nepaguodžia, kai skauda ir baisu", – sako projekto koordinatorė Ieva Šuipė.

Budės trijose ligoninėse

Vienišų vaikų problema yra matoma visoje Lietuvoje, todėl tik pradėjus projektą buvo planuojama su juo keliauti ir po kitus miestus. Paskata iniciatyvai plėstis buvo ir komentarai projekto "Facebook" paskyroje: žmonės klausinėjo, kada savanoriai atkeliaus į jų miesto ligonines, siūlėsi patys prisidėti.

Projekto tikslas – suteikti emocinį palaikymą vaikams, kurie yra palikti ligoninėje vieni be tėvų ar globėjų priežiūros.

"Kadangi Vilniuje tą poreikį jau patenkiname, nusprendėme, kad esame pasiruošę iniciatyvą pradėti Kaune. Kauno ligoninės mūsų idėją labai palankiai priėmė", – anot I.Šuipės, statistika, kiek ligoninėse gali būti vienišų vaikų, neretai klaidinanti.

Aišku tik viena, kad į Kauno klinikinę ligoninę dažniausiai vežami vaikai iš krizės ištiktų šeimų, o Kauno klinikose – ligoniukai iš globos namų.

"Tuo metu, kai kalbėjome su Kauno klinikų vadovu, ten buvo du tokie vaikučiai. Tačiau situacija kinta. Vilniuje mums sakė, kad per mėnesį vidutiniškai būna trys vaikai, o realybė parodė, kad jų yra devyni dešimt", – pasakojo I.Šuipė.

Laukia globėjų

Pastebima, kad sergantys vaikai iš globos namų ligoninėje vidutiniškai praleidžia savaitę, o paimtieji iš šeimos gali užsibūti ir ilgiau.

Gerai, jei, atvežus vaiką į ligoninę, netrukus pasirodo jo artimieji, tačiau taip atsitinka rečiau. Savanoriams tokiu atveju tenka su vaiku praleisti iki dviejų savaičių – kol surandami laikinieji globėjai arba vaikas grąžinamas atgal į šeimą.

Pasak I.Šuipės, bent jau Vilniuje egzistuoja tokia praktika, kad patys mažiausieji – kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų iš krizės ištiktos šeimos vežami į ligoninę, o vyresni – į krizių centrą. Retai, bet į ligoninę patenka ir vyresni vaikai, kai reikia patikrinti sveikatos būklę.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus vaiko teisių apsaugos reformai, projekto "Niekieno vaikai" savanoriai nepastebėjo, kad ligoninėje padaugėtų iš šeimų paimtų vaikų, tačiau vienas dalykas tikrai pasikeitė – prailgėjo jų buvimo ligoninėje laikas.

"Net ir ligoninės darbuotojai sakė, kad iki liepos 1 d. nebūdavo tokių situacijų, kad vaikas pas juos praleistų dvi savaites", – pasakojo I.Šuipė.

Svarbiausia – patirtis

Vilniuje šiuo metu dirba net 36 aktyvūs savanoriai, budintys ligoninėse. Jų gretas planuojama papildyti dar dešimčia penkiolika.

Sostinėje savanoriai registruojasi aktyviau. Kaune projektui pradėti reikia bent 40 savanorių. Užsiregistravę žmonės bus pakviesti į pokalbius, po kurių atrinktieji dalyvaus mokymuose.

Svarbiausias kriterijus, pagal kurį atrenkame žmones, – patirtis su kūdikiais ir mažais vaikais.

"Svarbiausias kriterijus, pagal kurį atrenkame žmones, – patirtis su kūdikiais ir mažais vaikais. Arba žmonės turi savo vaikų auginimo patirties, arba yra dirbę auklėmis, vaikų darželyje. Kitas svarbus kriterijus – laisvo laiko galimybės. Prašome, kad žmogus galėtų budėti 5–7 dienas per mėnesį po 5 val. Geriausia – kelias dienas iš eilės, nes norime, kad vaikučiai patirtų kuo mažesnę žmonių kaitą", – sakė I.Šuipė.

Daugiausia projekte savanoriauja moterys, dirbančios lanksčiu darbo grafiku. Taip jos gali lengviau padalyti savo darbo krūvį. Vaikais ligoninėje taip pat rūpinasi senjorės, studentės, mamos, namuose auginančios vaikus, ir kol jie lanko darželį, gali skirti laiko savanoriavimui. Yra ir vienas vyras.

Pavaduoja tėvus

"Labai skatiname budėti senjorus, tačiau jie turėtų įvertinti savo galimybes ir energiją. Ne visiems tos 5 val. yra įveikiamos. Reikia suprasti, kad budėjimai nėra tik galvytės paglostymas ir knygutės paskaitymas. Jeigu vaikai vyresni, tai jie ir išdykauja, ir neklauso, reikia jiems nubrėžti ribas. Jeigu reikia budėti prie kūdikio – tai ir sauskelnių keitimas, ir maitinimas, ir išvežimas vežimėlyje į lauką. Iš esmės savanoriai daro tai, ką daro mama ir tėtis", – sakė I.Šuipė.

Anot jos, savanoriai neperima ligoninės personalo funkcijų ir gydymo, bet jeigu reikia, palydi vaiką į procedūras, pasirūpina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

"Prie mažiausių budime visą parą, tačiau prie vyresnių savanoris palaukia, kol vaikas užmigs, ir sugrįžta pas jį tik ryte. Budėjimus dėliojame pagal savanorių galimybes. Yra ir tokių, kurie kaip tik gali budėti tik naktimis", – pasakojo I.Šuipė.

Tarp savanorių yra žmonių, auginančių įvaikius, taip pat tokių, kurie yra budinčių globėjų sąraše.

"Vieną moterį budėjimai paskatino apsispręsti tapti globėja. Taigi ši savanorystė yra kaip tarpinė stotelė, pasitikrinimas, ar galėtų patys įsivaikinti", – pridūrė I.Šuipė.

Ne trukdys, o pagalba

Reikėjo laiko, kol medikai suprato, kad savanoriai ne trukdo, o padeda.

"Šiandien reikia galvoti, kaip išsaugoti savanorių motyvaciją, kad jie nepavargtų, neperdegtų. Kaip suderinti jų interesus su tuo, kad vieno vaiko globėjai nesikeistų", – atkreipė dėmesį I.Šuipė.

Ir pridūrė, kad iš žmonių aukų ir verslo įmonių paramos gyvuojantis projektas šiuo metu lėšų nestinga, bet ateityje, keliantis į kitus miestus, reguliarus finansavimas bus gyvybiškai svarbus.

"Surinktos lėšos yra skiriamos projektui koordinuoti ir palaikyti, savanorių mokymams. Finansinė parama tikrai reikalinga galvojant apie plėtrą ir ilgalaikį projekto įgyvendinimą", – sakė I.Šuipė.

Kaune šiuo metu jau paskelbta savanorių registracija. Per spalį planuojama atrinkti ir apmokyti savanorius, kad mėnesio pabaigoje jie jau galėtų pradėti budėti.

Būkite savanoriu

Registracija vyksta iki spalio 12 d.

Registracijos formą galima rasti socialinio tinklo "Facebook" paskyroje "Niekieno vaikai".

Neturintieji galimybės čia užpildyti prašymą, gali tiesiogiai kreiptis į projekto koordinatorę Ievą Šuipę e.paštu ieva@ziburio-fondas.lt.

Negalintys prisidėti prie savanorystės iniciatyvos, projektą gali paremti aukok.lt platformoje: https://www.aukok.lt/projektai/Niekieno-vaikai-vaikai-ligoninese-neturi-likti-vieni