- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį paneigė žinias apie ketinimus riboti paciento gydymo kainą iki 30 tūkst. eurų.
Anot jo, tokia informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės.
„Jeigu taip atsitiktų, labai daug pacientų negautų gydymo. Tai iš tikrųjų yra melas“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak A. Verygos, tokia naujovė skatintų kelti klausimą dėl prieštaravimo Konstitucijos nuostatai, susijusiai su Lietuvoje užtikrinamu nemokamu gydymu.
30 tūkst. eurų suma figūruoja naujoje kuriamoje tvarkoje, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, susijusioje su derybomis dėl naujų brangių vaistų, kurie bus kompensuojami ateityje.
Ministerija pabrėžė, kad ši suma yra išvestinis rodiklis, skirtas deryboms su valstybės įsigijamų vaistų gamintojais, o ne vieno paciento gydymo kainos ribai nustatyti.
„Ekspertų lygiu diskutuojama, kaip vis dėlto efektyviau nupirkti brangiausius vaistus pacientui, bet jokiais būdais neribojant vienam pacientui skiriamos gydymo sumos“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Jeigu taip atsitiktų, labai daug pacientų negautų gydymo. Tai iš tikrųjų yra melas.
„Tai neturi jokio ryšio su vieno paciento gydymo kaina“, – teigė jis.
Ministro įsakymo projekte dėl vaistų įrašymo į kompensuojamųjų sąrašus yra įvedama nauja sąvoka „referencinė kaštų naudingumo vertė“.
Tai kriterijus, skirtas kaštų ir naudos analizės dėka apskaičiuoti, kiek preparatas kainuotų norint užtikrinti kokybiškus vienerius sergančiojo gyvenimo metus, sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Pasak jos, 30 tūkst. eurų šio kriterijaus riba „padėtų Lietuvai (...) atsirinkti pačius ekonomiškai naudingiausius ir efektyviausius vaistus“.
Anot viceministrės, ši riba būtų naudojama derantis su brangių, bet rinkoje alternatyvų turinčių vaistų gamintojais, norint įsigyti gydymo priemones už mažesnę kainą.
Jeigu vaistas viršytų tvarkoje numatytą referencinę vertę, bet būtų vienintelis rinkoje, gydantis nuo konkrečios ligos, jis vis tiek būtų perkamas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė taip pat pabrėžė, kad šis kriterijus nebus naudojamas valstybei apsisprendžiant dėl vaisto pirkimo. Anot jos, svarbiausia sąlyga valstybei perkant vaistą liks jo veiksmingumas.
A. Verygos duomenimis, šiuo metu gydyti reta liga sergantį asmenį Lietuvoje valstybei vidutiniškai kainuoja apie 200 tūkst. eurų per metus, o išimtiniais atvejais suma gali siekti ir milijoną eurų.
Ligonių kasos duomenimis, pernai valstybė kompensuojamiems vaistams išleido daugiau nei 200 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...