Quantcast

Žala pacientams dėl medikų klaidų bus atlyginama paprasčiau

Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys.

„Daugiau pacientų gaus daugiau kompensacijų ir didesnes išmokas“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.

Konservatorius Antanas Matulas ir socialdarbietis Antanas Vinkus pasigedo daugiau saugiklių, kad „nebūtų piktnaudžiaujama“.  

A. Matulas prognozuoja, kad dėl naujos tvarkos gydymo įstaigų įmokos į žalos fondą padidės.

„Jei kurios įstaigos dabar moka apie 30–50 tūkst. eurų, apsidraudžia už tiek savo civiline atsakomybę, tai dabar jų įmoka didės 10 kartų. (...) Tai, be abejonės, neigiamai paveiks galimybę gydyti ir ištirti pacientus“, – pareiškė parlamentaras.  

Jis taip pat mano, kad išmokos po kelerių metų išaugs.

„To fondo, į kurį dabar įstaigos mokės žymiai daugiau, už dvejų metų jau nepakaks ir reikės ieškoti kaip jį papildyti“, – aiškino A. Matulas.

Pacientas išmoką gaus greičiau, jam nereikės vargti teismuose, teismai turės mažiau darbo, medikai nustos bijoti.

Be kita ko jis pranešė, kad advokatai jau specializuojasi, kaip apginti pacientų interesus ir kaip pacientai galėtų gauti daugiau išmokų iš to fondo.

„Įstatymas nėra visai tobulas, reikia galbūt įdėti ir daugiau saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – tvirtino A. Matulas.

Pasak A. Vinkaus, įvertinant atsirasiantį naują nemažų finansinių išteklių poreikį, įdiegus šį žalos atlyginimo modelį reikėtų užtikrinti griežtą surinktų draudimo įmokų panaudojimo kontrolę.

Naujos taisyklės būtų paprastesnės ir medikams, ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, BNS teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė.  

Į teismą bus galima kreiptis tik tada, jeigu paciento netenkins kompensacijos dydis. 

„Pacientas išmoką gaus greičiau, jam nereikės vargti teismuose, teismai turės mažiau darbo, medikai nustos bijoti, nes įmokos į fondą (iš kurio bus mokamos žalos kompensacijos – BNS) nesikeis, priklausomai nuo to, ar gydymo įstaiga daug padarė klaidų, ar mažai“, – aiškino parlamentarė.

A. Kubilienė pabrėžė, kad mažesnes įmokas mokėtų nedidelės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, šeimos gydytojų kabinetai. 

„Intervencijų ten mažiau ir tikimybė, kad žala nebus didelė“, – tvirtino parlamentarė. 

Pasak jos, jeigu išmokėjus kompensacijas lėšų liktų, jos būtų perkeltos į kitus metus.

„Galima būtų plėsti ratą medikų paslaugų, už kurias būtų galima mokėti žalas, ar jas padidinti“, – sakė komiteto vadovė.

Pasak A. Kubilienės, gydymo įstaigoms nereikės susigrąžinti lėšų iš medikų, dėl kurių kaltės bus mokamos kompensacijos pacientams. Regreso tvarka nustatyta tik tada, kai medikas žalą padarys tyčia, pavyzdžiui, dirbs išgėręs ar kitaip apsvaigęs.  

Gydymo įstaigoms nebereikėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu – pacientų patirta žala būtų atlyginama iš specialios sąskaitos. Į ją įstaigos mokėtų įmokas, analogiškas dabartinėms, pervedamoms draudimo įmonėms.

„Pereiname nuo gynybinės medicinos prie medicinos, kuri nagrinėja kiekvieną klaidą. Kaip aviacijoje. Medikams nebereikės slėpti savo klaidų, nes didelė jų dalis yra sisteminės ir ne dėl kokio nors vieno mediko“, – BNS teigė A. Kubilienė.

Komiteto vadovės duomenimis, beveik 2,5 tūkst. šalies gydymo įstaigų 2013-2017 metais draudikams kasmet sumokėdavo nuo 1,2 mln. iki 2,2 mln. eurų, o išmokos pacientams siekdavo nuo 80 tūkst. iki 160 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, 2017 metais žalos išmokas gavo 35 pacientai, jiems išmokėta 130,2 tūkst. eurų, o gydymo įstaigos draudikams pervedė beveik 1,28 mln. eurų įmokas.

A. Kubilienės teigimu, tokia pat žalos, patirtos gydymo įstaigose, atlyginimo pacientams tvarka veikia Skandinavijos šalyse.

Medikų ir teisininkų pozicija

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentą profesorių Liutaurą Labanauską šios tvarkos pasikeitimai pradžiugino. "Pagaliau patvirtinta tvarka, dėl kurios mes kovojome 15 metų. Tai, kad 100 Seimo narių nubalsavo už šią tvarką – stebuklas, nes iki šiol Seime sulaukdavome tik pasipriešinimo, – sakė LGS prezidentas. – Mes siekėme šios tvarkos dėl to, kad ji garantuoja geresnius santykius tarp gydytojo ir paciento, be priešiškumo, nepasitenkinimo."

Jis užsiminė, kad įtaką tokioms ankstesniųjų Seimų nuostatoms galėjo turėti draudimo bendrovės, kurios iš šiuo metu galiojančios tvarkos turėjo didelę finansinę naudą. Iki šiol sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padaryta žalą draudimo įmokas mokėdavo draudimo bendrovėms (draudikams). Nuo ateinančių metų žala pacientams bus atlyginama iš valstybės valdomo fondo.

"Per tuos metus, kai veikia civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sistema, draudikai iš to uždirbo 30 mln. eurų, o nukentėjusiems pacientams išmokėjo tik mažiau kaip 1 mln. eurų. Draudimo bendrovėms tai buvo lengvas biznis: mes pinigus mokėdavome, o draudikai išmokas pacientams mokėti vengė – tie pinigai likdavo draudikų kišenėje", – sakė L.Labanauskas.

Liutauras Labanauskas

Nepaisant to, kad pacientams planuojama išmokėti daug daugiau kompensacijų, naujoji tvarka leis gydymo įstaigoms sutaupyti. "Gynybinei medicinai mes iki šiol išleidžiame didžiulius pinigus. Tokiai medicinai priskiriami atvejai, kai pacientas, darydamas spaudimą gydytojui, išsireikalauja jam nepriklausančius, nereikalingus tyrimus. Tose šalyse, kuriose veikia naujai patvirtintas modelis, gynybinei medicinai sutaupoma 0,11 proc. metinių gydymo įstaigos pajamų. Dabar mes, mokėdami 0,2 proc. metinių gydymo įstaigos pajamų už žalos atlyginimą pacientams, sutaupysime tą 0,11 proc. Be reikalo nebeišleisime pinigų, sutaupyti pinigai liks pacientams", – pasak L.Labanausko, tokiu būdu bus gauta ne tik moralinė, bet ir finansinė nauda.

Tuo metu teisininkai mato ne tik naujosios tvarkos privalumus. Advokatas Arūnas Žlioba, besigilinantis į sveikatos teisę, tvirtina, kad ši tvarka apriboja kai kurias piliečių teises: "Iš principo naujoji tvarka yra sveikintinas dalykas. Šiaip ar taip, blogiau nei dabar galiojanti tvarka tikrai nebus. Tačiau yra naujosios tvarkos minusų. Kai kurios šios tvarkos nuostatos riboja konstitucinę piliečių teisę kreiptis į teismą. Dabar sakoma, kad pacientui, norinčiam gauti žalos atlyginimą, nereikės teisininko. Tai yra demagogija. Visų pirma, žmogus nežino, ką daryti, kur kreiptis, kokius dokumentus surinkti. Antra, jis negali įvertinti savo jėgų, nežino, ar jo argumentai pakankami, ar jis turės pakankamai vidinės jėgos. Aš labai abejoju, ar žmonės patys savo galva sugebės surašyti prašymus žalos atlyginimui gauti."

A.Žlioba įsitikinęs, kad atskiru įstatymu nereikia nustatyti žalos atlyginimo pacientams tvarkos. "Nereikia tokių tvarkų. Juk nukentėjęs žmogus eismo įvykio atveju ar greitojo kredito negrąžinimo atveju nesikreipia į jokias komisijas. Jis kreipiasi į teismą, kur sprendžiama jo byla. Lygiai taip pat tiesiai į teismą gali kreiptis ir nukentėjęs pacientas", – palygino teisininkas.

Arūnas Žlioba

Dažnai pacientams, ginantiems savo pažeistas teises, atstovaujantis A.Žlioba pastebi, kad galiojant dabartinei tvarkai didžioji dalis nuo medikų nukentėjusių piliečių nesikreipia dėl žalos atlyginimo. To ypač vengia lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Pasak advokato, jie suvokia, kad santykių su gydytojais ateityje išvengti nepavyks, nenori jų aštrinti, gal ir bijo galimos nepriežiūros. Pašnekovas vylėsi, kad, įsigaliojus naujajai tvarkai, pacientų, siekiančių gauti žalos atlyginimą, padaugės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių