- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Realios situacijos neįvertinimas gali brangiai kainuoti – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, nepaisant to, jog Latvijoje akcizas stipriesiems gėrimams bus sumažintas 15 proc. nuo rugpjūčio 1-osios, o Estijoje akcizai jau sumažinti 25 proc., Lietuvos valdžia panašu kad nesiruošia į tai atsižvelgti.
„Jeigu nepradėsime mąstyti logiškai, turėsime dar vieną kritinį pasienį – jau dabar daug mūsų šalies gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, po akcizų mažinimo tas pats pasikartos ir su Latvijos pasieniu. Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?“, – kelia klausimą V. Sutkus.
Po Latvijos sprendimo sumažinti akcizus stipriesiems gėrimams, Lietuvoje galiojantys visų kategorijų alkoholio tarifai bus aukštesni nei kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje. Vienintelis alaus tarifas Latvijoje išlieka truputį didesnis nei Lietuvoje. Tuo tarpu vyno tarifas mūsų valstybėje jau yra net keturis kartus didesnis nei Lenkijoje.
Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?
Praėjusių metų rudenį atliktame Vilniaus universiteto (VU) tyrime apie akcizų tarifų poveikį pasienio prekybai prognozuojama, jog dėl akcizų stipriesiems gėrimams didinimo Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų (akcizas, PVM, pelno marža). Didinant akcizus dar kartą, Lietuva vėlesniais metais gali netekti jau 51–78 mln. eurų.
Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido apie 400 mln. eurų.
Pasak LVK prezidento, nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie įsiplieskusį akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos, iš tiesų tokie greiti Estijos ir Latvijos sprendimai komunikuoja vieną svarbią žinutę – akcizų lygis Baltijos valstybėse jau buvo aiškiai per aukštas, neatitinkantis gyventojų pajamų. Dėl to suklestėjo pasienio prekyba, šešėlinis verslas. Atitinkamai Estijos ir Latvijos valdžia rūpindamasi savo šalių ekonomika, verslu ir stengdamasi sudaryti tinkamas sąlygas ekonomikos plėtrai priėmė atitinkamus sprendimus mažinti šiuos mokesčius.
„Lietuvos pozicija nereaguoti į akcizų alkoholiui mažinimą Baltijos šalyje ir tęsti izoliuotą politiką atneš nuostolius tiek Lietuvos verslui, tiek šalies biudžetui. Žmonės skaičiuoja savo pinigus ir vertina, kur jiems labiau apsimoka įsigyti alkoholio, maisto produktų ar statybos medžiagų. Taigi norėdami, kad mūsų šalies verslas vystytųsi, turime tam sudaryti tinkamas sąlygas, t. y. adekvačiai reaguoti į kaimyninių šalių rinkos reguliavimo sprendimus ir, būtent šiuo atveju, pradėti mažinti akcizus alkoholiui Lietuvoje“, – teigia V. Sutkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...