- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.
„Galvojant apie užstato sistemos praplėtimą naujais gaminiais, visada reikia įvertinti pačios sistemos kaštus, nes paprastai jie yra brangūs“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete praėjusią savaitę teigė A. Bagočiutė.
Pasak jos, 2030 metais šalyje turės būti surenkama 70 proc. baterijų, tuo metu dabar šis rodiklis siekia 46 procentus.
„Matome, kad tikrai daug gyventojų net ir kalbant apie galvaninius elementus, vangiai juos pristato, o kaupia namuose (...) Dabar ES reikalavimus įgyvendiname, bet dėl ambicingesnių tikslų turėtume iššūkių“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į Lietuvą baterijas pristato 1990 tiekėjų, tuo metu į Atliekų tvarkytojų registrą įtraukti šeši jų perdirbėjai. Jų gamintojų Lietuvoje nėra – anksčiau jas gamino bendrovė „Sirijus“.
Matome, kad tikrai daug gyventojų net ir kalbant apie galvaninius elementus, vangiai juos pristato, o kaupia namuose.
„Realiai perdirba tik įmonė „Bateris“, o Lietuvoje perdirbami tik plastikai ir elektrolitai (jie sudaro apie 7 proc. baterijos svorio – BNS). Kitos atliekos perdirbimui yra eksportuojamos“, – Seime aiškino A. Bagočiutė.
Dabar Europos Sąjungos valstybėse minimali užduotis yra sutvarkyti ne mažiau kaip 45 proc. į rinką patenkančių baterijų.
Prekybos tinklai: surenkamos tonos baterijų
Didieji prekybos tinklai jau maždaug dešimtmetį surenka smulkias elektronikos atliekas, tačiau dalis gyventojų jas vis dar meta į komunalinių atliekų konteinerius.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad pernai prekybos tinkle buvo surinkta 7,9 tonos, o užpernai – 8,4 tonos elementų.
„Matome tendenciją, kad „Iki“ importuotas ir pateiktas baterijas mūsų klientai yra linkę mums ir grąžinti (...) Galima išskirti surinkimus per pirmąjį metų ketvirtį, nes jie dažnai būna didesni. Galbūt žmonės valosi namus, kiemus, patalpas“, – sakė V. Budrienė.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pernai prekybos tinkle surinkta per 20 tonų panaudotų elementų – 11 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Pasak E. Dapkienės, daugiausia žmonės atneša panaudotus galvaninius elementus, o mažiausiai yra surenkama ličio baterijų.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tvirtino, kad per pastaruosius metus vidutiniškai surenkama daugiau nei 8 tonos įvairiausių baterijų ir akumuliatorių bei daugiau nei 2 tonos elektroninės įrangos.
Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pabrėžė, kad elementų surenkama mažiau, nes vis dažniau naudojami daugkartiniai pakraunami elementai.
„Atsirado akumuliatorinių elementų, kuriuos galima pakrauti. Šitų elementų atsiradimas arba išpopuliarėjimas sumažino kitų baterijų populiarumą“, – tvirtino D. Ryliškis.
„Norfa“ neskaičiuoja, kiek surenka panaudotų ar pasenusių baterijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai4
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu9
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...