- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per 20 metų narystės Europos Sąjungoje (ES) Lietuva labiausiai priartėjo prie turtingiausių Vakarų valstybių nei bet kuri kita tais pačiais metais prie bendrijos prisijungusi šalis. Taip skaičiuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis, praneša LNK.
– Kur labiausiai pastebite gyvenimo pagerėjimą per 20 metų?
– Visi socialiniai ir ekonominiai rodikliai rodo gyvenimo kokybės gerėjimą. Vidutinis darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo penkis kartus. Net atsižvelgus į kainų pokyčius, kurios irgi ženkliai padidėjo, taip pat matome, kad vidutinė gyventojų perkamumo galia padidėjusi daugiau nei du su puse karto. Čia tiek dirbančių, tiek gaunančių senatvės pensijas. Situacijos gerėjimą rodo ir tokie rodikliai kaip mažėjantis skurdas. Stojant į ES absoliučiame skurde gyveno trečdalis lietuvių, tai yra daugiau nei milijonas gyventojų. Tuomet jiems trūko pinigų pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Dabar tokių gyventojų yra vienas iš 20. Tas progresas matosi pajamų augime, artėjame prie turtingesnių Vakarų Europos valstybių.
Visi socialiniai ir ekonominiai rodikliai rodo gyvenimo kokybės gerėjimą.
– Dažnai kalbama, kad Lietuva – ekonominis stebuklas, tai, ką mes padarėme per 20 metų – įspūdinga, palyginti su kitomis valstybėmis. Kaip jūs tą matote?
– Tiek pagal artėjimą prie turtingiausių Vakarų Europos valstybių, tiek pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, pagal eksporto, perkamosios galios augimą, sparčiausiai auganti ekonomika – Lietuvoje. Mes pralenkiame augimo tempais ir kitas Baltijos valstybes, ir visas Vidurio Europos valstybes, kurios 2024 metais prisijungė prie ES. Startinės pozicijos buvo visų labai panašios, bet Lietuvos progresas tiek gyvenimo kokybės, tiek pajamų, tiek perkamosios galios buvo didžiausias tarp visų šių šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip manote, kodėl?
– Turbūt buvo daug priežasčių. Visų pirma, žmogiškasis kapitalas, nes Lietuva pritraukė mažiau tiesioginių užsienio investicijų nei Latvija ar Estija, lyginant su bendrojo vidaus produktu. Bet šalies ekonomikos, produktyvumo, konkurencingumo augimas buvo didesnis nei šių visų valstybių. Tų priežasčių tikrai daug, kartais sunku jas visas taip tiesiogiai įvardinti. Mokesčių politika ar kokios kitokios verslo sąlygos, ar tiesiog turimas mūsų žmogiškasis kapitalas – jie padėjo priartėti sparčiau prie Vakarų valstybių.
– Atlyginimai kasmet auga maždaug 10 proc., bet žmonės sako, kad vis tiek viskas brangu ir nieko negali nusipirkti. Kodėl taip yra?
– Visokių yra žmonių. Ne visiems taip sparčiai didėja pajamos ir perkamumo galia. Mes matome, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka gana didelė. Maždaug penktadalio žmonių pajamos nesiekia 60 proc. šalies medianos. Pagal šį rodiklį matuojamas vadinamas santykinis skurdas. Tiems žmonėms sunkiau įpirkti tą, ko jie nori. Vėlgi, mes kalbame apie progresą, apie artėjimą prie Vakarų valstybių. Daugelio žmonių galimybės ženkliai pasikeitė per du dešimtmečius. Atsitraukiant nuo trumpalaikių problemų ir iššūkių matome, kad turbūt sunku būtų rasti gyventojų, kurių gyvenimas per tuos du dešimtmečius ženkliai nepagerėjo.
– Koks yra kainų lygis, lyginant su ES vidurkiu?
– Dabar vidutinės prekių kainos siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio. Kai kurių prekių net ir tokios pačios, kaip ir Vakarų valstybėse. Lietuvoje daug pigesnės paslaugos. Žiūrint į paslaugų kainas, vidutinis paslaugų kainų lygis – maždaug 60 proc. ES vidurkio. Tikrai nėra taip, kad pagal kainas mes jau esame pasiviję. Dėl to Lietuvos perkamoji galia kai kuriais atvejais didesnė dėl perkamų paslaugų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu14
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...