- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Liuksemburge dalyvauja Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje. Pasak ministrės, daugiausia dėmesio šiandien turime skirti nutrauktoms tiekimo grandinėms Ukrainoje atkurti ir stiprinti. Tam būtina išplėsti „Rail Baltica“ projektą ir įsipareigoti nutiesti vakarietišką vėžę į Ukrainą
„Šiandien, Ukrainai kovojant už kiekvieno iš mūsų laisvę, turime ryžtingai prisiimti atsakomybę už Ukrainos ateitį, sistemišką ir sėkmingą šalies integraciją į bendrą ekonominę erdvę. Lietuva tai užsitikrino per logistikos, energetikos ir finansų sektorius. Tai buvo Lietuvos kelias, toks turi būti ir Ukrainos. „Rail Baltica“ projekto tąsa į Ukrainą turi tapti esmine šios integracijos dalimi“, – sakė ji.
Pasak ministrės, šiuo metu galėtumėme atkurti tiekimo grandines, jeigu Ukrainos geležinkeliai naudotų vakarietišką vėžę, sumažėtų uostų blokavimo įtaka, o logistikos diversifikavimas neleistų Rusijai daryti tokio lygio spaudimo Ukrainos ekonomikai.
ES šalių ministrai Konkurencingumo tarybos posėdyje daug dėmesio skiria ir Europos strateginių pramonės ekosistemų atsparumui didinti. A. Armonaitės teigimu, Europos pramonės suverenumas yra būtinas: Lietuva jau žengė svarbų žingsnį atsisakydama rusiškų dujų, naftos, elektros importo ir šiuo pavyzdžiu turi pasekti visa Europa.
ES šalių ministrai taip pat aptaria Europos lustų aktą, kuriuo siekiama sumažinti ES narių priklausomybę nuo lustų tiekimo iš trečiųjų šalių.
„Iniciatyva žada daug perspektyvų ir gali tapti galinga priemone naudojant kiekvienos valstybės narės potencialą. Lustų poreikis ilgainiui tik augs, todėl Europoje turime kurti naujus lustų projektavimo, gamybos, surinkimo ir pakavimo pajėgumus. Lietuva gali prisijungti kuriant stiprią ES puslaidininkių ekosistemą. Turime visą lustų gamybos grandinę galinčių sukurti įmonių, taip pat stiprius mokslinių tyrimų pajėgumus“, – sakė A. Armonaitė.
ES siekia, kad bendrijos puslaidininkių rinkos dalis iki 2030 metų padidėtų dvigubai – nuo 10 proc. iki 20 proc., tam ketinama sutelkti daugiau nei 43 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų. Lustų gamyba tapo strateginiu prioritetu Europoje ir JAV, kai prasidėjus pandemijai išaugo šio komponento paklausa.
Posėdyje taip pat aptariami Vartojimo kreditų direktyvos, Europos indėlio į kosmoso programą ir kiti klausimai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...