- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokiečiai, šveicarai nežino, ką reiškia dėl hidraulinių bandymų keletą dienų gyventi be karšto vandens, švedams vanduo atjungiamas tik darbo valandomis, skirtinguose Lietuvos miestuose tenka tverti nuo poros dienų iki poros savaičių. „Galima viską padaryti taip, kaip Švedijoje, tačiau tuomet reikės didinti šilumos kainas“, – LRT.lt sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius. Specialistas aiškina, kad nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, Lietuva artėja prie Vakarų.
„Informuojame, kad nuo šių metų X mėnesio X dienos [...] dėl šiluminių trasų hidraulinių bandymų nebus tiekiamas karštas vanduo“, – kiekvieną vasarą gyventojus pasitinka raštelis prie laiptinės durų. „Juk XXI amžius...“ – atsidūsta gyventojai. Tačiau ne visos pažangios, už Lietuvą turtingesnės šalys yra atsikračiusios šio palikimo. Tiesa, joms pavyksta užtikrinti didesnį komfortą gyventojams.
Vokiečius stebinantis reiškinys
LRT RADIJO bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza pasakoja, kad Berlyne karšto vandens tiekimo sistema yra kitokia nei Lietuvoje, čia karštas vanduo nėra tiekiamas centralizuotai.
„Kai kam nors Vokietijoje papasakoju, kad Lietuvoje kažkur miesto gale yra šilumos tinklai, per visą miestą teka šitas vanduo, dalis kažkur nuteka, visi stebisi, vadina tai aplinkosaugos katastrofa. Čia kiekviename name yra katilai, o namų savininkai gali nuspręsti, kada jie įjungiami, kada išjungiami. Čia net nesama tokio dalyko, kaip šildymo sezono pradžia ar pabaiga.
Vokietijoje yra įstatymas, nurodantis, kad, jei name gyvena nuomininkas, jis turi teisę visą laiką, bet kuriuo metų laiku turėti šiltą vandenį ir šildymą. Norėjome vasarai atjungti šildymą, sutaupyti, tačiau negalėjome, nes pirmame aukšte gyveno nuomininkai, kurie kartą netgi gegužę paprašė įjungti šildymą. Nesu girdėjusi apie atjungiamą vandens tiekimą ir kitur Vokietijoje, nors galbūt kažkur ir yra likusių senų sistemų“, – kalba V. Kaluza.
Penkerius metus Šveicarijoje gyvenusi „Babyblog“ tinklaraščio autorė Sotera Šveikauskaitė LRT.lt taip pat sako nė sykio nesusidūrusi su Lietuvoje gerai pažįstama situacija, kada kelioms dienoms ar dar ilgiau nutraukiamas karšto vandens tiekimas.
Įspėja SMS žinutėmis, leidžia susiruošti į darbus
LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja daugybę metų gyvenusi daugiabutyje ir ne kartą susidūrusi su situacija, kuomet kuriam laikui būdavo nutraukiamas karšto vandens tiekimas, tačiau, pasak jos, tai – kur kas mažiau diskomforto keliantis procesas nei Lietuvoje.
„Daug metų gyvenau bute, kuriame – centralizuotas šildymas, vandens tiekimas. Lietuvoje, kuomet grįždavome vasarai, karšto vandens atjungimas būdavo siurprizas, niekad nežinodavome, kada jį vėl įjungs. Karšto vandens tiekimas profilaktiniams darbams nutraukiamas ir Švedijoje, tačiau pranešimai gaunami gerokai iš anksto, o išvakarėse siunčiamos ir SMS žinutės.
Karšto vandens tiekimas nutraukiamas tomis valandomis, kada, labiausiai tikėtina, žmonės leidžia laiką ne namuose – darbo valandomis. Gyventojams užtikrinama galimybė susiruošti į darbą – vanduo netiekiamas nuo maždaug 8:30 iki 15:30 valandos. Tai gali būti porą dienų iš eilės, tačiau tik tuo metu“, – aiškina V. Meidutė-Strazdauskienė.
Pašnekovė pasakoja, kad, jei vandens (šalto ir karšto) tiekimas nutraukiamas dėl avarinių situacijų, į procesą įsijungia gaisrinė pagalba, o SMS žinute siunčiama informacija, kur yra arčiausias gaisrinės postas, kuriame dalijamas geriamas vanduo.
Kai kuriems Lietuvoje be karšto vandens tenka gyventi ir porą savaičių
Kaune, Vilniuje hidrauliniai bandymai paprastai užtrunka porą dienų, Alytuje – apie tris, Panevėžyje, Šiauliuose be karšto vandens pakentėti tenka apie 3–5 dienas, apie keturias dienas procesas trunka Klaipėdoje. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergės gyventojai vandenį kaitintis puoduose ir virduliuose maudynėms yra priversti apie porą savaičių.
Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius sako, kad laikas, kada netiekiamas karštas vanduo, labiausiai priklauso nuo istorinės šilumos tinklų konfigūracijos.
„Didieji miestai turi žiedinę vamzdynų sistemą, daug žiedų, tad nutraukus tiekimą ir vamzdį remontuojant vienoje vietoje, karštą vandenį galima tiekti per kitą pusę. Tačiau, jei miestas mažas, toks kaip Ukmergė, jame yra viena magistralė išilgai miesto, ją remontuojant nėra galimybės iš kitur patiekti karšto vandens, taisymas trunka ilgiau.
Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje. Didelė dalis tinklų jau yra modernizuoti, perjunginėjami, netgi taikomos mobiliosios katilinės, atvežamos remonto metu“, – aiškina pašnekovas.
Pasak V. Lukoševičiaus, galima viską padaryti taip, kaip Švedijoje, tačiau tuomet teks didinti šilumos kainas.
„Jei renkamės pigiausią būdą, reikia kentėti, o jei komfortiškiausią, su įvairiausiais perjungimais, apėjimo linijomis, mobiliomis katilinėmis, reikia viską įskaičiuoti į tarifą. Tačiau tuomet žmonės bus nepatenkinti, kad šildymas ar karštas vanduo brangsta.
Papildomai niekas pernelyg nesiveržia mokėti, todėl investuoti į tinklų modernizaciją tenka iš turimų lėšų. Lėšų nėra tiek daug, kad didžiuosius miestus ar mažesnius būtų galima greitai pertvarkyti“, – sako jis.
Anot V. Lukoševičiaus, situacija skirtinguose miestuose yra skirtinga, tačiau bendrai pažanga yra padaryta didelė, nes valstybė reguliuoja standartus, vamzdynų atnaujinimui skyrė nemažai ES lėšų. Laikai, kada vandens tiekimas būdavo nutrauktas kelioms savaitėms – užmarštyje arba į Rytus nuo Lietuvos.
„Daug dirbau Ukrainoje, Kazachstane, tad galiu drąsiai pasakyti, kad ten, kur dar yra tarybinių laikų standartai ir darbo stilius, atjungti karštą vandenį iki mėnesio yra normali praktika. Niekas nesivargina dėl vartotojų. Mes stengiamės, kad tai truktų kuo trumpiau, suprantame vartotojų nepasitenkinimą, be to, turime bėdų dėl savo prestižo ir reputacijos, tad darome, ką galime“, – LRT.lt sako pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą17
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...