.png)
- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Balandį Baltijos šalyse mažėjo ir elektros suvartojimas, ir kaina
Balandžio mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užfiksuotas daugiau kaip dešimtadalį siekęs elektros energijos kainų kritimas. Čia pastebimai atpigus elektros energijai, kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesiekė 2 EUR/MWh ribos.
Praėjusį mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visame „Nord Pool“ biržos regione. Lietuvoje ir Latvijoje kainos susitraukė 13 proc. – atitinkamai iki 40,18 ir 40,03 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje kaina sumenko 12 proc. iki 39,88 EUR/MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros kainos svyravo nuo 21,21 iki 87,33 EUR/MWh.
„Elektros energijos kainų pokyčius balandžio mėnesį didele dalimi nulėmė šylantys orai, mažinę elektros energijos paklausą. Tiesa, didesnį kainų kritimą stabdė užfiksuotos „NordBalt“ ir „EstLink“ jungčių prastovos“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Giga atkreipia dėmesį, kad pingant elektros energijai pastebimai susitraukė ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Elektros energija Latvijoje buvo vos 1,55 EUR/MWh, Lietuvoje – 1,70 EUR/MWh, o Estijoje – 1,40 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Suvartojimas Baltijos šalyse krito beveik penktadaliu
Sezoniniai orų pokyčiai balandį nulėmė mažesnį elektros energijos suvartojimą – Baltijos šalyse bendrai šis rodiklis sumenko maždaug 18 proc. iki 2,15 TWh. Estijoje elektros suvartojimas susitraukė 21 proc. iki 663 GWh, Lietuvoje – 17 proc. iki 912 GWh, o Latvijoje – 14 proc. iki 577 GWh. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos suvartojimo apimtys balandį buvo panašios į pernykštes. Tačiau Lietuvoje jos buvo net 15 proc. didesnės.
Elektros energijos gamyba per mėnesį Baltijos šalyse bendrai sumenko vos 3 proc. iki 2,08 TWh. Gamybos apimčių mažėjimas užfiksuotas Estijoje – čia šis rodiklis susitraukė 15 proc. iki 950 GWh. Tuo metu Lietuvoje gamyba paaugo 4 proc. iki 314 GWh, o Latvijoje – 13 proc. iki 817 GWh. Kaip pastebi M. Giga, gamybos augimui Latvijoje daugiausia įtakos turėjo Dauguvos hidroelektrinės – balandį, palyginti su kovu, gamybos apimtys čia išaugo pustrečio karto iki 604 GWh.
Ketvirtąjį šių metų mėnesį Latvijoje elektros energijos buvo pagaminta 41 proc., o Estijoje – 34 proc. daugiau nei suvartota. Palyginimui: didelis elektros suvartojimas Lietuvoje nulėmė 66 proc. siekusį gamybos deficitą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...