- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su Europos Parlamentu ginti geležinkelių projekto „Rail Baltica“ finansavimą naujame biudžete.
Apie šį kreipimąsi pirmasis pranešė Briuselio naujienų portalas „Politico“. Jis bendrą laišką įvertino kaip grasinimą vetuoti ES atsigavimo fondo patvirtinimą, jei nebus užtikrintas „Rail Baltica“ finansavimas.
Lietuvos Prezidentūra BNS antradienį patvirtino, kad G. Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais išsakė raginimą laikytis ES šalių vadovų suderintos pozicijos derybose su Europos Parlamentu.
„Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos lyderiais kreipėsi į Portugalijos ministrą pirmininką, ragindami derybose laikytis pozicijos, kad visi su daugiamečiu ES biudžetu susiję teisės aktai, taip pat ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas, turi atitikti 2020 metų liepos 21 dienos Europos Vadovų Tarybos išvadas ir atspindėti ES valstybių narių pasiektą sudėtingą kompromisą“, – BNS informavo prezidento komunikacijos grupė.
„Rail Baltica“ yra visos ES strateginis infrastruktūros projektas, būtinas bendrosios rinkos veikimui paremti, todėl jam reikalingas deramas politinis dėmesys ir atitinkamas finansavimas – toks, dėl kurio sutarė Europos Vadovų Taryba“, – teigiama komentare.
Portugalija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai ir jai atstovauja vykstančiose tarpinstitucinėse derybose su Europos Parlamentu, nuo kurių priklausys ES biudžeto įgyvendinimas.
Kaip pažymi Prezidentūra, „daliai Europos Parlamento narių kilo tam tikrų klausimų dėl 1,4 mlrd. eurų skyrimo „trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti siekiant paremti bendrosios rinkos veikimą“, kaip tai numato Europos Vadovų Tarybos išvados.
„Politico“ teigia, kad susipažino su Baltijos šalių vadovų sausio 18 dienos laišku.
Anot straipsnio, juo prašoma Portugalijos užtikrinti, kad per vykstančias derybos dėl transporto finansavimo būtų laikomasi ES lyderių sprendimo skirti 1,4 mlrd. eurų „Rail Baltica“.
Tuometinis Estijos ministro pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas), Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rašė, kad tokiu būdu būtų užtikrinta vadinamojo Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikacija šiose trijose šalyse.
Visos ES šalys privalo patvirtinti šį sprendimą, kad Europos Komisija galėtų skolintis pinigų iš kapitalo rinkų ir perskirstyti lėšas kaip subsidijas bei pigias paskolas. Prognozuojama, kad šis procesas truks keletą mėnesių, siekiant užtikrinti pinigų skirstymo pradžią iki vasaros.
„Politico“ tokią formuluotę įvertino kaip grasinimą blokuoti itin svarbų žingsnį, reikalingą 750 mlrd. eurų atsigavimo fondo darbo pradžiai, ir palygino šį žingsnį su Lenkijos ir Vengrijos vykdytu blokavimu.
Straipsnyje teigiama, kad Europos Parlamentas priešinasi lėšų rezervavimui kokiems nors konkretiems projektams ar šalių grupėms.
„Tokie rezervavimai biudžete negalimi. Tai nėra normali procedūra“, – sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas-Jeanas Marinescu (Marianas Žanas Marinesku), Europos liaudies partijos (ELP) narys ir vienas pagrindinių šioje srityje dirbančių EP narių.
Jis atkreipė dėmesį į Europos infrastruktūros tinklų priemonės taisykles, kad lėšos turi būti skiriamos organizuojant konkursą.
„Suprantu, kad jie jau žino šio konkurso nugalėtoją, - pridūrė europarlamentaras. – Pinigai skiriami visoms valstybėms narėms, [todėl jie] turėtų būti naudojami visų valstybių narių.“
Baltijos šalys argumentuoja, kad EP negali panaikinti liepą Bendrijos lyderių sudaryto susitarimo. Trišalių derybų tarp EP, ES Tarybos ir Komisijos naujausias etapas penktadienį baigėsi be jokios pažangos, o naujų derybų data dar nepaskelbta.
Anksčiau šį mėnesį Portugalijos premjeras A. Costa ragino šalis „užtikrinti greitą Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikaciją, siekiant, kad šis procesas būtų užbaigtas iki pirmojo ketvirčio pabaigos“.
Reikiamas procedūras kol kas yra užbaigusios tik dvi ES šalys – Kroatija ir Kipras.
Europos Komisija siekia pavasarį kreiptis į rinkas ir pirmąją skolintų lėšų dalį – 13 proc. kiekvienai šaliai skiriamos lėšų dalies – paskirstyti jau vasarą, kaip preliminariai buvo susitarta gruodį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT2
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą4
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai18
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...