- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net per krizę laiminčių visada yra. Lietuvos bankas skelbia, kad komerciniai bankai Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį padidino savo pelnus, pasakojama LNK reportaže.
„Uždirbo beveik 184 mln. eurų – apie penktadali daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas Eitaras Šiaulys.
Pelningai dirbo keturiolika bankų ir užsienio kapitalo filialų, nuostolingai – trys. Didžiausius nuostolius patyrė bankas „Fjord“. Didžiausią pelną per pusmetį uždirbo SEB bankas – per 70 mln. eurų. Antroje vietoje esantis „Swedbank“ uždirbo beveik perpus mažiau – apie 45 mln. eurų. „Revolut“ po konsolidacijos užima trečiąją vietą – pusmečio pelnas siekia 40 mln. eurų.
„Bankai daugiau skolino, iš to gavo daugiau pajamų. Taip pat daugiau uždirbo grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, nes didėjo mokėjimo paslaugų apimtys, gyventojai daugiau atsiskaitinėjo mokėjimo kortelėmis“, – tęsė E. Šiaulys.
Būtent iš skolinimo bankai gavo daugiausiai pajamų. Per pirmą šių metų pusmetį gyventojams suteiktų paskolų suma padidėjo 1,5 mlrd. eurų – iki beveik 13 mlrd. eurų. Daugiausia paskolų išdavė „Swedbank“, SEB ir „Šiaulių bankas“.
„Lietuvoje įsiskolinimas yra ganėtinai mažas, net mažėjantis lyginant su Vakarų Europa. Tos erdvės plėstis portfeliui tikrai yra dar labai daug. Skolinimosi tempai gal labiau atspindi gyventojų lūkesčius“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paskolų verslui bankai taip pat suteikia daugiau: daugiausia skolino nekilnojamojo turto, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonėms. Gyventojai dažniausiai skolinosi nekilnojamajam turtui įsigyti. Būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje mažėja, nors šiuo metu tikrai dar nesiekia 2008 metų krizės lygio.
„Jau kurį laiką būsto kainų augimas viršija atlyginimų kainų augimą, taip pat dabar prisidėjo kintamų palūkanų didėjimas, tad tai irgi prastina gyventojų galimybes įsigyti būstą“, – tęsė V. Šimkus.
Be to, bankų atstovai sako, kad artimiausioje ateityje gyventojai jau skolinsis mažiau.
„Didėjantis netikrumas dėl ateities šiek tiek lems atsargesnį skolinimąsi tiek verslo, tiek privačių klientų“, – teigė SEB Baltijos šalių privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius.
Nors pelnai pastarąjį pusmetį augo, didžioji dalis bankų keitė teikiamų paslaugų kainynus. „Luminor“ tai padarė balandį, SEB bankas skelbia, kad nuo rugsėjo atnaujintos ir pakeistos mokėjimo kortelės išsiuntimas paštu Lietuvoje kainuos du eurus, nors anksčiau buvo nemokamas.
„Trečiųjų šalių paslaugos pabrango ir šis mokestis keitėsi, kad padengtų kaštus. Kortelės galiojimo laikotarpis yra keturi metai, tai mes kalbame apie dviejų eurų mokestį kartą per ketverius metus“, – tęsė L. Januševičius.
„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 dienos taip pat padidino įvairių paslaugų įkainius, o norintys išsigryninti 10 tūkst. eurų ir daugiau turės pateikti paaiškinimą bankui, kur tuos grynuosius dės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivaldybė: pritarta LEZ steigimui Visagine
Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime. ...
-
Apie stiuardų kasdienybę – iš pirmų lūpų: kada keleiviams riša rankas
Artėjant vasaros, o tuo pačiu ir kelionių, sezonui temos, susijusios su skrydžiais, darosi vis aktualesnės. Ne paslaptis, jog skrydžių palydovų darbas yra kupinas netikėtumų ir kuriozinių situacijų, o nemažai nesklandumų sukelia taisyklių nesila...
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Įsiuto dėl naujo reikalavimo verslams: ministerija įves visuotinį žmonių sekimą?35
Nuo liepos įsigalioja naujas įpareigojimas apgyvendinimo įstaigoms. Jos savo svečius turės per 24 valandas registruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Ekonomikos ministerija sako, kad taip skaičiuos turistų srautus ir užtikrins saugum...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau11
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...
-
Vyriausybė siūlo leisti pensijų priemokas finansuoti „Sodros“ lėšomis
Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui leisti senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokas finansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšomis. ...
-
G. Šimkus: bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą2
Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio ...