Sudėtingos derybos

JK ir ES jau kurį laiką įtemptai diskutuoja dėl kelių skyrybų klausimų: kiek JK skolinga ES, kas nutiks sienai su Šiaurės Airija ir kas nutiks JK piliečiams, gyvenantiems Europoje, bei atvirkščiai. Vis dėlto kol kas dar visiškai nėra sutarta, kaip išvengti fizinės sienos su Šiaurės Airija ir kaip po išstojimo vystysis tarpusavio santykiai.

"60–40" – tokius skaičius pasakė britų Tarptautinės prekybos ministras Liamas Foksas, pesimistiškai prognozuodamas šansus, prieš įgyvendinant JK išstojimą iš ES, sėkmingai suderinti abiejų pusių bendradarbiavimo klausimus, ir viešai apkaltino Briuselį, kad ši derybose rodo nepagarbą.

"Manau, kad Europos Komisijos nepagarba stumia mus link nesusitarimo, – L.Foksas teigė britų laikraščiui "Sunday Times". – Mes išdėstėme pagrindus, kuriais remiantis susitarimas galėtų įvykti, tačiau jei ES nuspręs, kad ideologinė manija yra svarbiau nei ekonominė Europos žmonių gerovė, tai bus biurokratų "Brexit", o ne žmonių "Brexit" ir tada bus įmanoma tik viena baigtis."

Lietuviško maisto parduotuvių savininkai skundžiasi, kad mažėja klientų, nes lietuviai grįžta namo.

Vis dėlto, pasak britų dienraščio "The Guardian" šaltinių, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May yra užtikrinta, kad bus pasiektas bendras susitarimas, nepaisant L.Fokso pareiškimų, kad JK yra pasiruošusi vadinamajam "Hard Brexit", kai šalis paliks sąjungą be jokių susitarimų.

Nukentės abi pusės

Politologas Kęstutis Girnius mano, kad jeigu nepavyks pasiekti susitarimo, dėl to nukentės tiek JK, tiek ir pati Europa, nes bendradarbiavimas yra svarbus abiem pusėms.

"Jeigu JK būtų priversta tiesiog išeiti, tai jie patys nukentėtų, tačiau taip pat labai smarkiai nukentėtų ir ES. Ta kieta derybinė pozicija yra labai kenksminga ir, manau, kai kurie europiečiai pradeda dėl jos abejoti. Iš pradžių buvo nuostata, kad reikia padaryti taip, kad išėjimas iš ES britams būtų gana skaudus, jog atbaidytų kitas šalis nuo noro pasitraukti. Vis dėlto, jeigu bus uždrausti kai kurie dalykai, pvz., britai negalės naudotis Galilėjo GPS sistema, tokiu atveju atsiras galimybių, kad britai pradės mažiau bendradarbiauti su ES saugumo klausimais. O jų saugumas, norint kovoti su Islamo valstybe ar kažkuo kitu, yra labai geras", – kalbėjo politologas.

"Problema ta, kad derybose ir pati JK neturi tvirtos pozicijos. Bet Europos kieta pozicija tik pablogins padėtį. Britai yra net pagrasinę, kad jei nepavyks susitarti, tai tų 39 mlrd. eurų, kuriuos yra pasiryžusi mokėti ES, paprasčiausiai nemokės. Tuomet tokio dydžio skylė atsirastų ES biudžete", – pridūrė K.Girnius.

Theresos May vyriausybė siūlo tokias pačias sąlygas sudaryti visiems spėjusiesiems Jungtinėje Karalystėje apsigyventi iki šalies oficialaus pasitraukimo iš ES sudėties. (AFP nuotr.)

Pakenks mūsų įmonėms?

JK patenka tarp penkių šalių, į kurią eksportuojama daugiausia Lietuvos pramonėje pagaminamų produktų, todėl tokia nežinomybė, kaip teigė Pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas, atsiliepti Lietuvos įmonėms gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

"Visų pirma, mes galime pajusti tiesioginį poveikį dėl "Brexit" per mūsų eksportą į Didžiąją Britaniją. Kitas dalykas, kurį yra ganėtinai sudėtinga pamatuoti, galbūt netiesioginis poveikis per eksporto srautus į kitas Europos šalis. Tarkime, jeigu vokiečių įmonė gauna mažesnį užsakymą iš JK, o ta įmonė dirba su mūsų gamintoju, tada ir mūsų gamintojas gali gauti mažesnį užsakymą", – sakė A.Izgorodinas.

Pasak jo, per šių metų penkis mėnesius pramonės eksportas į JK išaugo 6 proc, tačiau yra segmentų, kurie rodo ir neigiamus rezutatus. Pastebimas transporto priemonių eksporto mažėjimas (26 proc.), metalų, mašinų, įrenginių (8 proc.) ir tekstilės (9 proc.).

"To priežastys galėtų būti dėl neapibrėžtumo prastėjanti JK ekonominė situacija, didelis svaro sterlingo kritimas, o tai yra nelabai gerai mūsų pramonei, nes tiesiogiai nukenčia mūsų konkurencingumas. Taip pat turbūt svarbiausia priežastis, dėl ko gali lėtėti mūsų eksportas į JK, tai dėl psichologinių aspektų. Įmonės šiuo metu mato tam tikrų neapibrėžtumų, kokios bus prekybos taisyklės, tad dalis mūsų įmonių tiesiog perorientuoja savo eksportą į kitas rinkas Centrinėje Europoje ir Skandinavijos šalyse", – teigė A.Izgorodinas.

"Jei po "Brexit" derybų būtų įvesti tik kuklūs tarifai ar muitai, tai neturėtų turėti didesnio poveikio Lietuvos įmonėms. Bet yra pavojus, kad jei nebus susitarta ir viskas baigsis vadinamuoju "Hard Brexit", tai bus spaudimas ir iš vienos, ir iš kitos pusės imtis kraštutinių priemonių ir, tikėtina, dėl to nukentėtų ir JK, ir ES", – tikino politologas K.Girnius.

Jei po "Brexit" derybų būtų įvesti tik kuklūs tarifai ar muitai, tai neturėtų turėti didesnio poveikio Lietuvos įmonėms.

Perkelia verslus

JK Pirkimo ir tiekimo instituto duomenimis, vienas iš septynių Europos kompanijų su JK tiekėjais jau yra iš dalies arba visiškai perkėlę savo verslus ir padalinius iš JK. Institutas taip pat atkreipė dėmesį į išaugusias kainas nuo "Brexit" referendumo pradžios ir prognozuoja, kad jos ir toliau augs. Negana to, beveik 20 tarptautinių bankų iš JK jau perkėlė savo centrus į Frankfurtą. Ar tai galimybė Lietuvai prisivilioti iš Britanijos bėgančių įmonių investicijų?

"Aš sakyčiau, kad jeigu palieki Angliją, tai tu nori arba į Paryžių, arba į Berlyną. Veikiausiai įmonės tiesiog grįš į savo gimtąsias šalis. Nemanau, kad "Brexit" atvers duris, kurios suteiks Lietuvai nepaprastai puikias galimybes pritraukti verslus, nes panašiai galvoja ir kitos šalys. Ne tiek, kad Vilnius būtų labai nepatrauklus, lyginant su didžiaisiais miestais, bet dėl to, kad kompanijos tiesiog grįš į savo gimtinę", – teigė K.Girnius.

"Lietuva galėtų mėginti privilioti tam tikras įmones, bet nemanau, kad tai būtų labai sėkminga. Jeigu norima privilioti kompanijas į mūsų šalį, tai Vyriausybė turėtų skirti tam daug daugiau dėmesio, mėginant kaip nors prisidėti prie kompromiso radimo", – manė politologas.

Vis dėltoi A.Izgorodinas matė daugiau perspektyvų: "Paslaugų centrams, gamybos įmonėms ar finansų kompanijoms, kurioms svarbu turėti registraciją Europoje, žinoma, tai yra labai nebloga galimybė Lietuvai pritraukti papildomų investicijų."

Grįžta lietuviai

Štai mūsų šalies piliečiai, emigravę į JK, dėl susiklosčiusios situacijos kol kas jaučiasi ramiai, taip teigė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Vis dėlto ji pastebėjo, kad vis daugiau lietuvių dėl "Brexit" planuoja keliones atgal į gimtinę.

"Prieš penkerius ar daugiau metų čia atvykę lietuviai jaučiasi gana ramiai. Po "Brexit" įsigaliosiantis naujas "Settle" statusas garantuotas visiems čia atvykusiems ir pragyvenusiems penkerius metus. Esant pereinamąjam laikotarpiui, kurį siūlo Theresos May vyriausybė, tokias pačias sąlygas suteiks visiems, spėjusiems atvykti iki JK oficialaus pasitraukimo iš ES sudėties. Tačiau pastebima tendencija planavimo grįžti į Lietuvą. Santykinai nemaža dalis lietuvių jau pradeda grįžti arba planuoti grįžimą iš karto po "Brexit", – pasakojo D.Asanavičiūtė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, britų vyriausybinės ir nevyriausybinės organicazijos deda daug pastangų ir resursų pateikiant migrantams aiškiai suprantamą informaciją apie ES piliečių teises po JK pasitraukimo iš ES sudėties. Organizacijų vadovai kviečiami viešų diskusijų, stengiantis išsiaiškinti didžiausias baimes ir nepakankamai išaiškintas sritis, o informacija gyventojus pasiekia per spaudą, socialinius tinklus. Vis dėlto nežinomybės laikotarpis atneša daug suirutės verslus JK įkūrusiems lietuviams.

"Lietuviai, sukūrę verslus JK, kurie susiję su ES šalimis ar įdarbinę ES šalių piliečius, taip pat išgyvena nežinomybės laikotarpį dėl būsimų muitų, darbininkų atsivežimo ir legalizavimo. Lietuviško maisto parduotuvių savininkai skundžiasi, kad mažėja klientų, nes lietuviai grįžta namo", – teigė D.Asanavičiūtė.