- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 579,4 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,6 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 692 Eur ir buvo 9,8 proc. didesnis, privačiajame – 1 531,9 Eur ir buvo 11,1 proc. didesnis.
Statistikos departamento duomenimis, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,2 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje) iki 15,7 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje).
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1001,8 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1065,9 Eur ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame – 974,8 Eur ir buvo 10,1 proc. didesnis.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2021 m., palyginti su 2020 m., šalies ūkyje buvo 104,8 proc.: viešajame sektoriuje – 104,2 proc., privačiajame – 105,2 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimui 2021 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
2021 m. vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo 7,7 tūkst.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2021 m. sudarė 1 mln. 306,3 tūkst., iš jų viešajame sektoriuje – 363,1 tūkst. (27,8 proc. šalies ūkio darbuotojų), privačiajame – 943,2 tūkst. (72,2 proc.). Vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su 2020 m., šalies ūkyje padidėjo 26,1 tūkst. (2 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 1,1 tūkst. (0,3 proc.), privačiajame sektoriuje padidėjo 27,3 tūkst. (3 proc.).
Vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose kito nevienodai. Labiausiai – 0,7 tūkst. – vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse, o labiausiai padidėjo transporto ir saugojimo veiklos įmonėse – 6 tūkst.
2021 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 226,4 tūkst., arba 17,3 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 3,4 tūkst. (1,5 proc.).
2021 m. bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 324 Eur.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Sostinės regione – 1 762,8 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 10,3 proc. ir sudarė 1 439 Eur. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. sudarė 323,8 Eur.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse – nuo 8,3 proc. Tauragės iki 12,2 proc. Kauno.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 6 proc. Švenčionių iki 16,6 proc. Neringos.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 819,9 Eur, o mažiausias – 1083,3 Eur – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė 736,6 Eur.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 241, 77 ir 13 Eur.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...