- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrangą.
Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.
„Kai matysime bendrą ES vaizdą, galėsime užtikrinti, kad kiekvienas regionas vystytųsi tinkamu tempu ir turėtų galimybę gauti reikiamą finansavimą ir išteklius, ypač kai įgyvendinami projektai neš bendrą naudą visos Europos dekarbonizacijos pastangoms“, – Briuselyje dvi dienas vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdyje sakė Lietuvos ministras.
Pasak jo, kitas neatidėliotinas klausimas – energetikos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimas.
„Turime skubiai įgyvendinti papildomas fizinės ir kibernetinės apsaugos priemones, taip pat ir bendradarbiaujant su NATO ir nacionalinėmis karinėmis pajėgomis. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios yra daugiau nei akivaizdu, kad energetikos sektorius yra priešo taikiklyje, o atakų pasekmės gali būti labai skaudžios“, – kalbėjo D. Kreivys.
23 ES ministrai ir atsinaujinančių išteklių pramonės atstovai bei Europos Komisija, be to, pasirašė deklaraciją, kurioje sutariama imtis bendrų veiksmų stiprinant ES saulės energijos pramonę ir vietines tiekimo grandines – Europos Saulės Chartiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą1
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros2
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...