- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma sudaryti galimybę darbuotojams per metus gauti penkias dienas apmokamų sveikatos gerinimo atostogų.
Tai numatančias Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, įregistravo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.
Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose.
Parlamentaro nuomone, sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai.
Darbo kodekso pataisų projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti“. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba tris mėnesius. Siūloma įteisinti, kad teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios.
Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama, už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.
Blogėjanti gyventojų sveikata verčia ieškoti sprendimų
Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.
Darbo kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas tikisi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata.
„Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl „sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki „gydymo“. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudos sveikatos gerinimo atostogas – ar tiesiog ramiam pabuvimui namuose, meditacijos stovykloje, sporto treniruotėse, ar taisydamasis dantis, tačiau tokios atostogos tikrai yra reikalingos ir paskatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako L. Jonauskas.
Pasak jo, panašias atostogas darbuotojams dažnai suteikia verslo sektorius.
„Verslo sektorius yra lankstesnis ir jis dažnai eksperimentuoja su tuo, kaip motyvuoti darbuotojus ir padaryti jų darbą daug efektyvesnį. Pailsėję, nepervargę, kūrybingi ir motyvuoti darbuotojai yra vertybė, todėl darbdavys rūpinasi jų emocine ir fizine gerove. Kai kuriose Lietuvoje veikiančiose verslo, IT įmonėse dažnai darbuotojai gali pasiimti apmokamas „dienas sau“. Tokios „dienos sau“ galėtų būti prieinamos visiems, kaip motyvacija rūpintis savo sveikata“, – teigia L. Jonauskas.
L. Jonauskas / D. Labučio nuotr.
Parlamentaro nuomone, Lietuvos gyventojai atostogauja per mažai, o dėl to gresia perdegimas, fiziniai negalavimai ir psichinės ligos.
„Profesinės sąjungos dažnai kalba, kad Lietuvos darbuotojai dirba per daug. Anksčiau turėjome 28 dienų atostogas, tačiau pakeitus Darbo kodeksą, liko įtvirtintos 20 darbo dienų atostogos. Tai – vienos trumpiausių atostogų Europos Sąjungoje, kurias dažnai neišnaudojamos tikram poilsiui. Lietuvos gyventojai jas naudoja dantų tvarkymui ar kitokiam sveikatinimui, todėl būtų logiška įteisinti atskiras – sveikatos gerinimo atostogas“, – sako L. Jonauskas.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
Registrų centras: Lietuvoje per 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. ...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje6
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau2
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...
-
Ekonomistai: šalies ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, ji augs ir toliau
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo. ...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.2
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...