- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.
Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.
Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Ji numato, kad PSD būtų draudžiami žmonės, gavę leidimą laikinai gyventi arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, kurie bus Lietuvos piliečių, apdraustų užsieniečių sutuoktiniai ar registruoti partneriai.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas aiškino, kad PSD mokėtojų sąrašą išplėtus nuo 2024-ųjų liepos, tam papildomai reikėtų apie 2 mln. eurų valstybės lėšų.
„Sveikatos reikalų komitetas mano, kad toliau (nereikia – BNS) plėsti šitą „gyvulių ūkį“ (valstybės lėšomis draudžiamų asmenų – BNS), nes jau dabar dvidešimt kelios grupės žmonių turi lengvatas iš sveikatos draudimo“, – prieš balsavimą aiškino jis.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo komiteto vadovo priekaištus, kad išplėtus PSD mokėtojų bazę valstybei teks mokėti už nepilnamečius ir nedirbančius asmenis. Anot jos, nauja tvarka nebūtinai reiškia, kad žmonės bus draudžiami valstybės lėšomis.
„Šiek tiek nesmagu girdėti, kai kalba komiteto pirmininkas – jis daugiausiai kalba apie asmenis, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, ir kalba apie privilegiją būti draustam valstybės lėšomis. (...) Galime daug spekuliuoti, kiek tų žmonių bus, kiek jų artimųjų ir nepilnamečių vaikų. (...) Gali būti, kad ten bus ir valstybės lėšomis draudžiamų, bet tai yra ne faktas, nes automatiškai toks pakeitimas nereiškia žmogaus draudimo valstybės lėšomis, kadangi draudžiamų valstybės lėšomis asmenų pagrindų niekas nesiūlo keisti“, – Seimo posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, nauja tvarka gali įsigalioti ir pusmečiu anksčiau.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga stebėjosi valdžios uolumu rūpinantis užsieniečiais, o ne vietos gyventojų rūpesčiu.
„Šiek tiek stebina toks didelis susirūpinimas atvykusiais šalių piliečiais, jų artimaisiais, kai tuo tarpu savo piliečiais mes nelabai matome reikalą pasirūpinti. (...) Kai jau jiems viską užtikrinsime, tada galėsime pasirūpinti ir kitais“, – svarstė A. Veryga.
2022 metais „Investuok Lietuvoje“ atlikta apklausa parodė, kad užsienio investuotojai prognozuoja, jog 20 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasitrauks iš Lietuvos, nes jų sutuoktiniams neprieinamos medicinos paslaugos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...