- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 6 iš 10 šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, tačiau gaunamos pajamos jų netenkina - jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Apklausa rodo, kad vidurinei klasei save priskiria daugiau nei pusė šalies gyventojų. Ketvirtadalis mano, kad priklauso žemesniajai vidurinei klasei, o 8 proc. - kad priklauso aukštesnei vidurinei klasei.
„Viduriniosios klasės atstovų padaugėjo ženkliai - nuo 35 proc. 2018 metais iki 58 proc. šiais metais. Didžioji dalis jų perėjo iš tų, kurie praeitais metais save priskyrė žemesnei vidurinei klasei“, - žurnalistams sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Vis dėlto save vidurinei klasei priskiriantys gyventojai mano, kad pajamos turėtų didėti 61 proc., aukštesnei viduriniajai klasei priskiriančių - 54 proc., o nepasiturintiems, žemesnei vidurinei klasei priskiriamiems gyventojams - 93 proc., nurodė apklaustieji.
Beveik 90 proc. vidurinei klasei save priskiriančių respondentų, anot tyrimo, teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, du trečdaliai šios klasės atstovų sako turintys taupyti.
„Tie apklausti gyventojai, kuriems pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, visaverčiam gyvenimui, suplanuotiems pirkiniams ir leidžia padengti bazinius savo ir vaikų poreikius labai neįsitempiant, jie ir priskiria save vidurinei klasei, tačiau norėdami įsigyti didesnį pirkinį vidurinė klasė turi taupyti. 65 proc. įvardijo, kad jiems tektų taupyti gana ženkliai“, - kalbėjo J. Cvilikienė.
Nerijus Mačiulis ir Jūratė Cvilikienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.
Ji pastebėjo, kad gyventojai, paklausti, kur skirtų investicijas, jei netikėtai gautų pajamų, paminėjo, kad labiausiai norėtų atnaujinti būstą, investuoti į fondus, akcijas, nekilnojamąjį turtą, skirti pinigus kelionėms. Du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų taip pat taupo senatvei.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad pagal Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą vidurinė klasė gauna nuo 760 iki 2028 eurų.
„Įdomu tai, kad 58 proc. gyventojų Lietuvoje priskiria save vidurinei klasei. Pagal EBPO apibrėžimą Lietuvoje yra 59 proc., taigi nėra atotrūkio - lygiai tiek pat yra gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei ir tų, kurie yra priskirtini pagal EBPO kriterijus“, - sakė N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas pastebėjo, kad savo gyvenimu vidurinės klasės atstovai yra mažiau patenkinti nei, pavyzdžiui, Estijos gyventojai.
„Natūralu, kad kuo didesnės pajamos, tuo gyventojai, kurie save priskiria vidurinei ir aukštesnei vidurinei klasei, jaučiasi geriau ir yra patenkinti savo gyvenimu, bet Lietuvoj tik 79 proc. vidurinės klasės gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu. Estijoje tokių yra 93 proc. Vidurinė klasė vienoj ir kitoj šaly yra nebūtinai palyginami dalykai, nes pajamos, užtikrinančios techninį vidurinei klasei, nebūtinai sukuria komfortą ir pasitenkinimą“, - sakė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...