Lietuvos NT vidutinės rinkos vertės auga nuo 2011 m., o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 m. sausio, kai vidutinė rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-aisiais – iki 110 mlrd., o pernai sausį – 118 mlrd. eurų.

Dabar įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių (be žemės) vertė siekia 103 mlrd. eurų – 14 proc. daugiau nei 2021 m. pradžioje. Didžiausias verčių augimas pastebimas butų rinkoje – vidutinis pokytis siekė 18 proc., o daugiausiai (26 proc.) iš šalies savivaldybių vertė kilo Neringos savivaldybėje. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo dešimtadaliu, komercinių patalpų – 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį turinčios patalpos vertė kilstelėjo apie 11 proc.

Augo ir žemės sklypų vertė – iki 32 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis per metus buvo apie 5 proc. Labiausiai – 7 proc. – vertė didėjo žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, gyvenamųjų teritorijų žemė brango 4 proc., o komercinės grupės žemė – 5 proc.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad 2021-ieji pasižymėjo tiek įspūdingu NT sandorių skaičiumi, tiek ir kainų augimu.

Įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami į nekilnojamąjį turtą.

„Įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą. Taip pat įtakos turėjo palankios kreditavimo sąlygos, kilo šalies ekonomika, augo investicijos ir didėjo vidaus vartojimas, gerėjo užimtumo bei nedarbo rodikliai“, – aiškino L.Kanišauskienė.

Vidutinės statinių ir žemės sklypų vertės perskaičiuojamos Registrų centrui atliekant masinį vertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo–pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, įregistruoti kadastro duomenys ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Vidutinės rinkos vertės yra apskaičiuojamos kasmet ir ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. Šios vertės yra aktualios ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.

Įvertinimo duomenys taip pat naudojami sprendžiant socialinės paramos klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.