- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvos regionuose mažėja, bet jis auga didžiausiuose šalies miestuose ir tokia situacija yra nepalankiausia vyrams, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kalbant apie tendencijas, jos yra tokios – nedarbo lygis mažėja regionuose, daugiausia dėl migracijos į didžiuosius miestus, nes ten pramogų sektoriuje sukuriama daugiausia darbo vietų, taip pat dėl migracijos į kitas valstybes. Vis dėlto nedarbas auga didžiausiuose Lietuvos miestuose, tai yra paradoksas. Ir auga labiausiai tarp vyrų, ne tarp moterų“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto manymu, nedarbo lygis miestuose ir toliau gali kilti.
„Aš manau, kad tokia tendencija ilgainiui mažės, nes žmonės paprasčiausiai emigruoja ir darbingo amžiaus žmonių skaičius regionuose mažėja, todėl ir nedarbo lygis turėtų trauktis ateityje. Be to, dabar kai kurie regionai išgyvena tam tikrą renesansą – sulaukia nemažai pramonės investicijų.
O miestuose jis gali ir toliau augti tiek dėl mano minėtų priežasčių, tiek dėl to, kad Europoje pramonės sektorius susiduria su nemenkais iššūkiais ir pramonės įmonės, ne išimtis ir Lietuvoje, tikėtina, vengs priimti į darbą naujų darbuotojų. O, kaip žinia, pramonės sektoriuje dirba pagrinde vyrai“, – komentavo jis.
Ž. Maurico teigimu, tikėtina, kad moterų ir vyrų nedarbo skirtumai Lietuvoje toliau didės. Pasak jo, Lietuva netgi gali tapti viena pirmųjų valstybių, kurioje moterys uždirba daugiau nei vyrai.
„Vyrams situacija išties nepalanki – jie ne vien kenčia nuo sulėtėjusios ekonomikos labiau nei moterys, emigrantų iš trečiųjų šalių, juos ir pramonės sektoriuje keičia robotai. Tad vyrų ir moterų nedarbo lygių skirtumas išaugs Lietuvoje. (...) Čia turbūt yra didžiausias iššūkis.
Turint omeny, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privataus, taip pat vangiai yra vykdomos reformos, (...) tai skirtumas tarp vyrų ir moterų dar labiau išaugs. Tad mes greitu metu turbūt tapsime viena iš pirmųjų valstybių, gal net pirmoji, kurioje moterys uždirbs daugiau nei vyrai“, – Eltai sakė jis.
Ekonomisto pasiteiravus, kas apskritai lemia didesnį nedarbo lygį Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, jis įvardino dvi priežastis – nedarbo lygio skirtumą tarp didžiųjų miestų ir regionų bei neišvystytą paslaugų sektorių.
„Yra kelios priežastys. Pirma priežastis – ženkliai skiriasi nedarbo lygis regionuose ir didžiuosiuose miestuose. (...) Jei lygintume su kitomis ES šalimis, tai skirtumas vienas didžiausių. Pagrinde todėl, nes regionai pritraukia mažai investicijų. Ypatingai pramonės sektorius, kuris regionuose pagyvina darbo rinką.
Antra priežastis – paslaugų sektorius yra labai neišvystytas. Lietuvių vartojimo įpročiai yra tokie, kad jie mėgsta patys „pasigaminti“ sau paslaugą. Dabar labai panašus ekonomikos lygis tarp Graikijos periferijos ir Lietuvos, bet graikai sėdi baruose, kavinėse. Jie naudojasi labai daug paslaugų, todėl pinigai sukasi. Lietuvos kaimuose paslaugos nėra išvystytos, žmonės taupo, (...) tad paslaugų ratas neužsisuka ir, be abejo, atitinkamai ir darbo vietų nėra kuriama“, – sakė Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad lapkričio 1 d., Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje buvo 136 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 36,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 24,7 tūkst. – naujų. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius spalį kreipėsi 25,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Spalį nedarbo lygis siekė 8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...