- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos labiausiai turėtų didėti dėl mokestinių pajamų struktūros ir kainų augimo, tačiau biudžetas nebus nukreiptas tik į socialiai jautriausią žmonių grupę, Eltai sakė „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
„Kitais metais 48 proc. visų mokestinių pajamų ateis iš PVM mokesčio, dar 18 proc. generuos akcizai. Taip turime du trečdalius visų biudžeto mokestinių pajamų, kurias generuos vartojimas. Šiuo metu tokia struktūra yra labai palanki ir teigiama, nes ir pati Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai augs maždaug 7 proc. Žiūrint į šių metų statistiką, ne maisto prekių vartojimas auga beveik dešimtadaliu, ir tas augimas tik spartėja“, - pastebėjo ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, kylantys atlyginimai taip pat prisidės prie naudos biudžetui, nes tai sukels infliacijos postūmį, dėl ko sparčiau generuosis pajamos iš vartojimo mokesčių.
G. Savickio / ELTOS nuotr.
„Tačiau matau kelias rizikas dėl tokios mokesčių pajamų struktūros. Kadangi 66 proc. visų mokestinių pajamų yra iš vartojimo, pasaulio ekonomikoje atsiradus tam tikram šokui, pavyzdžiui, „Brexitui“ arba Italijos problemoms neišsisprendus, ta krizė mus paliestų per eksportą ir vartojimą, nes biudžetas visiškai priklausys nuo to, kaip laikosi ekonomika ir vidaus vartojimas. Tai yra labai jautrus rodiklis, jautrus krizėms. Šitas aspektas yra tam tikras nerimo signalas, į kurį Vyriausybė turėtų atidžiai žiūrėti“, - perspėjo A. Izgorodinas.
Taip pat ekonomistas pastebi riziką, kad vartojimas gali augti lėčiau, negu prognozuoja Finansų ministerija, dėl ko biudžeto pajamų planas iš dalies yra ganėtinai rizikingas dėl situacijos darbo rinkoje.
Manau, kad kalbant apie socialiai jautriausius žmonės, ne biudžetas jiems padės, o situacija darbo rinkoje.
„Mūsų užimtumo lygis Lietuvoje yra istoriškai aukščiausio lygio - 72 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra dirbantys, kai prieš krizę pikas buvo 65 proc. Jeigu žiūrėtume į šių metų užimtumo rodiklius, lyginant su pernai, darbo rinka yra pasiekusi maksimalias apsukas“, - Eltai teigė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, įmonėms didėjantys energijos kaštai ir augantys atlyginimai taip pat prisidės prie įtemptos darbo rinkos situacijos, nes kai kurie sektoriai pastaruoju metu fokusuojasi ne į darbuotojų skaičiaus didinimą, o produktyvumo skatinimą.
„Tai irgi rizika, nes vartojimo augimas priklausys nuo dviejų aspektų: atlyginimų dydžių ir užimtųjų skaičiaus. Su Finansų ministerija nesutinku dėl užimtumo, nes kai kurie sektoriai nenori didinti darbuotojų skaičiaus. Užimtumas gali būti svarbiausias rodiklis Lietuvos ekonomikoje, kuris šiuo metu pasiekė piką, o kitais metais tiesiog nebeaugs. Tai konkreti rizika biudžetui, nes lėčiau augs biudžeto vartojimo pajamos“, - Eltai sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas sveikino valstybės biudžete numatytą rezervą ir teigė, kad šiuo metu logiška investuoti į rezervo kaupimą ir pasiruošti galimiems ekonominiams neramumams ateityje.
Vis dėlto ekonomistas nesutiko, kad planuojamas kitų metų biudžetas yra orientuotas tik į socialiai labiausiai pažeidžiamą gyventojų grupę.
„Manau, kad kalbant apie socialiai jautriausius žmonės, ne biudžetas jiems padės, o situacija darbo rinkoje. Kažkiek galima pripažinti, kad biudžetas iš dalies yra socialiai orientuotas, nes yra numatytas ir atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje, kur atlyginimai nekonkurencingi.
Vis dėlto manau, kad tai ne biudžeto reikalas, nes Lietuva turi rekordiškai didelį užimtumą, tuo pačiu metu trečdalis bedarbių yra ilgalaikiai ir chroniški bedarbiai. O atlyginimai kyla ne dėl to, kad yra keliama minimali mėnesinė alga, ar dėl to, kad kažkas biudžete yra numatyta, o dėl visiškai objektyvių priežasčių - Lietuvos įmonėms tiesiog fiziškai trūksta darbuotojų. Tikrai nesakyčiau, kad biudžetas yra orientuotas tik į socialias grupes, nes joms gyvenimas gerėja ir be valstybės pagalbos - dėl ekonominių dėsnių ir palankios situacijos darbo rinkoje“, - Eltai teigė A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad Seimas plenariniame posėdyje antradienį balsuos dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo.
Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius buvo pasipiktinęs planuojamu kitų metų biudžetu, teigdamas, kad viešasis sektorius yra pasmerktas.
„Jūs paliekate vieną valstybės svarbiausių pamatinių dalykų - visą viešąjį sektorių - artimiausius trejus metus ant bado dietos. Ir tada premjeras sako rinktis visoms partijoms ir tartis dėl to, kaip būtų galima didinti viešojo sektoriaus atlyginimus iki 2025 m. Tai iš ko tie atlyginimai galės būti didinami, jeigu visos pajamos, kurios galėtų būti išleidžiamos viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui, yra išimamos?
Tai, ką jūs padarėte, yra užprogramuota bado dieta visam viešajam sektoriui ir užprogramuotas galvos skausmas visai Vyriausybei ir valdančiajai frakcijai Seime“, - sakė A. Kubilius.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Seimo posėdžio metu sakė, kad dėl kitų metų biudžeto atlyginimai augs visiems.
„Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus. Tie pinigai yra skirti visiems - daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, nesvarbu, kur jie dirbtų - ar viešajame sektoriuje, ar privačiame. Visi, priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, kitais metais gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų daugiau. Mokesčių reforma pajamas didina visiems dirbantiesiems. Viešasis sektorius taip pat yra papildomai finansuojamas“, - teigė S. Skvernelis.
Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.
Patobulintame biudžeto projekte savivaldybių biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio didėja 3,4 mln. eurų.
Kitų metų biudžeto projekte valstybės asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 mlrd. 696 mln. eurų.
Asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį sudaro asignavimai, skirti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Patobulintame 2019-2021 metų programos projekte kitų metų valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 1 mlrd. 104 mln. eurų biudžeto lėšų. Iš jų 711,2 mln. eurų ES paramos lėšų.
Perskirsčius asignavimus, 2,5 mln. eurų papildomai skirta kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai, 0,5 mln. eurų - Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti ir 0,4 mln. eurų - švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti. Padidinti asignavimai kelių tvarkymui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...