- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. PVM tarifui. Iki praėjusio mėnesio PVM maisto produktams buvo 0 proc. Mokesčiai vėl išaugo, zloto kursas nukrito, infliacija Lenkijoje – apie 12 proc. Ar apsimoka lietuviams vykti ten apsipirkti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Ką jūs patartumėt?
– Manau, kad dabar neapsimoka. Nes per pusę metų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo 8 proc. Kitas dalykas, kad Lietuvoje sausio mėnesį Lietuvos gyventojų nuomone, finansų perspektyvos buvo geriausios nuo 2007 m. vasaros, kas reiškia, jeigu imam bendrą vidutinę palatos temperatūrą, tai apsipirkinėjimas Lenkijoje yra vis mažiau patrauklus. Bet, aišku, pasienio regionuose jis turbūt liks populiarus, nes Lenkijoje yra didelė ekonomika, didelė rinka, ten kainos visada bus šiek tiek mažesnės. Bet kalbant apie tai, ar Lenkija lieka tokia pat patraukli šalis apsipirkinėjimui globaliu Lietuvos mastu, atsakymas yra ne, nes atsigauna perkamoji galia Lietuvoje. Ir zloto kurso sustiprėjimas nėra naudingas Lietuvai.
– Kodėl lenkai panaikino šitą PVM tarifo lengvatą?
– Aš galiu duoti oficialią ir neoficialią versiją. Oficiali versija yra tokia, kad infliacija Europoje lėtėja ir dauguma Europos Sąjungos šalių dabar atsisako tų antiinfliacinių priemonių. Neoficiali versija, kuri, mano supratimu, yra labiau reali yra tai, kad sulėtėjus infliacijai Europos Sąjungos valstybėse, daug šalių turi reikalų su mokesčių surinkimu. Lietuva, Prancūzija, galbūt ta pati Lenkija. Nes infliacija yra labai blogas signalas žmonėms, bet labai gera naujiena valstybėms. Ir tas faktas, kad Lenkija dabar atsisakė tų PVM lengvatų maistui galimai indikuoja, kad jie taip pat mato problemas ir rizikas, jog jie nesurinks tiek PVM ir tiek mokesčių.
– Kitaip tariant, valstybei trūksta pinigų?
– Taip, nes išlaidos yra labai inertiškos ir tu jų negali sumažinti akimirksniu, tuo metu, kai mokesčių įplaukos yra labai neįnertiškos. Jos reaguoja į infliaciją, ekonomiką ir kitus aspektus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gerai, gal maisto neapsimoka, bet ar apsimoka pirkti ką nors kitą Lenkijoje, pavyzdžiui, baldus?
– Vienareikšmiškai apsimoka. Kaip sakiau, Lenkija yra didelė rinka, dideli gamintojai, turi visiškai kito masto ekonomiką. Faktas, kad tam tikros prekės ten visada bus pigesnės. Bet, aš manau, kaip ir minėjau, dėl to, kad atsigauna perkamoji galia Lietuvoje ir dėl to, kad sustiprėjo zlotas, tas patrauklumas yra šiek tiek sumažėjęs.
– Kiek čia, Lietuvoje, mums reikės kentėti šitą stagnaciją?
– Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna. Nes skaičiuojant trijų metų vidurkį, mes matome nedidelį atšokimą maisto prekių segmente. Bet kas labai stebina yra ne maisto prekių ir ypatingai IT ir technologijų segmente atšokimas, kas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai atsigauna ne pirmo būtinumo prekių vartojimas. O tai yra puiki indikacija, kad gyventojų perkamoji galia iš tiesų atsigauna ir tai duoda impulsą vartojimui.
Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna.
– Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, ką reiškia tas atšokimas ir, kad atsigauna perkamoji galia? Tai reiškia, kai aš einu į parduotuvę, aš išleidžiu daugiau pinigų, ar kaip?
– Ne visai. Nes dabar atlyginimai pradėjo kilti sparčiau nei infliacija. Bet ką mes matome iš vartotojų apklausų ir mūsų vidinių duomenų, kad kol kas žmonės tik dalį perkamosios galios atsigavimo vartojo į ekonomiką, o dalį nevartojo, nes nori atstatyti savo santaupas. Šiaip vartojimas atsigauna, bet jis pagal vartotojų apklausų duomenis tikrai turėtų atsigauti kiek sparčiau. Bet tai nevyksta, nes žmonės tiesiog atstato savo finansų rezervus, kurie buvo nukritę pernai.
– Reiškia jie pasiėmė santaupas ir nori jas pirma susigrąžinti, o paskui tik pirkti brangiau?
– Taip, kas yra labai logiška. Aišku, dabar turim nepamiršti ir tų diskusijų apie situaciją ir Lietuvos gynybos perspektyvas. Aišku, tai neramina žmones ir dalis žmonių kaupia kapitalą, nes mato tam tikrą neapibrėžtumą ir šitoj situacijoj.
– Kitaip tariant, jeigu kažkas turėjo minty kokį didelį pirkinį – baldus, televizorių, automobilį – sako, aš pakentėsiu, palauksiu, kaip čia su tuo karu, ar ne?
– Bet aš sakyčiau, kad dabar yra geriausias laikas tą daryti, nes realiai mes matom, kad kyla naftos, vario, metalo kainos. Labai gali būti, kad rinka dabar ruošiasi Centrinio banko palūkanų mažinimui nuo birželio mėnesio. Ir aš sakyčiau, kad dabar yra tas taškas, kai baldai ir kitos ilgo galiojimo prekės pasiekė savo kainų minimumą ir gali būti, kad nuo vasaros tos kainos pradės kilti.
– Vėl viskas brangs?
– Taip, nes rinka dabar mato apie 50 proc. šansą, kad jau Amerikos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio. Europos centrinio banko palūkanų karpymas yra garantuotas. Kinijos valdžia stimuliuoja ekonomiką, Kinijos ekonomika vis labiau atsigauna. Tai rinka jau dabar, žiūrint į energetikos ir žaliavų kainas, ruošiasi cikliškam pasaulio ekonomikos atšilimui.
– Tai pigiau niekas nebebus Lietuvoje?
– Pigiau negu dabar nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...