- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas. Ir toks kėlimas žada būti tikrai ne paskutinis šiais metais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Kiek, jūsų manymu, šiemet dar kils palūkanų normos?
– Palūkanos normos turėtų padidėti ketvirčiu procentų. Metams laiko nuo 100 tūkst. eurų, tai prideda žmogui apie 250 eurų išlaidų papildomai. Reikia pastebėti, kad šiais metais prognozuojami dar trys žingsniai po 0,25 proc. Ir palūkanų norma metų gale gali siekti ir 4,25 proc.
– Tai kur ta pabaiga? Kiek dar įmanoma didinti palūkanų normas?
– Kur pabaiga? Turbūt reikėtų žiūrėti už Atlanto. JAV užvakar indikavo, kad padidinus paskutinį kartą po 0,25 proc., t. y. pakėlus palūkanas iki 5,25 proc., greičiausiai bus sustota. Europa paprastai vėluoja apie šešis mėnesius. Tad galima sakyti, kad galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Koks galutinis skaičius laukia galutinėje stotelėje ir kiek ilgai išliks tokios aukštos palūkanos?
– Manau, laikysis panašiai tiek pat laiko, kiek ir JAV. Paprastai palūkanos aukštame lygyje išlieka nuo metų iki dviejų. Na, o tas skaičius bus apie 4,5 proc. Plius, minus. Tai – viršutinė riba, kuri turėtų padėti sureguliuoti infliaciją.
Galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
– Jau dabar gyventojai skundžiasi, kad paskolų „kupra“ tik didėja. Kur ta riba, kai gyventojai nebegalės padengti savo įsipareigojimų? Ar augančios palūkanos neišaugins ir „blogų“ paskolų portfelį?
– Šiuo momentu „blogų“ paskolų yra mažai. Padeda padidėję atlyginimai. Be abejo, žmonės, kurie neteko darbo, jiems iškilo didelė problema, nes padidėjusios palūkanos skaudžiai kanda. Tikėtina, kad padidės tokių „blogų“ paskolų. Vaizdžiai kalbant, yra ir savotiškas tikslas sumažinti žmonių lūkesčius tam, kad mažėtų išlaidos ir infliacija trauktųsi. Tas gydymo procesas iš tiesų yra skausmingas. Ir jis, visų pirma, veikia nekilnojamojo turto rinką. Matome kritusią paklausą.
– Keliant palūkanas bandoma pažaboti infliaciją. Nors ji sulėtėjo, bet jis tiek auga. Ar gali taip būti, kad tas palūkanų kėlimas infliacijos jau nebeveikia? O gal, priešingai, reikėtų dar drastiškiau padidinti palūkanas?
– Jeigu drastiškai jos būtų pakeltos, turėtume tokį efektą, kaip rankinio stabdžio įtempimas, kuris staigiai sustabdytų ekonomiką ir tektų ilgai laižyti žaizdas. Tuo tarpu toks laipsniškas palūkanų normų kėlimas leidžia ECB priiminėti sprendimus stebint, kaip į viską reaguojama. Tikrai netiesa, kad į palūkanų kėlimą infliacija nereaguoja. Mes matėme infliacijos šuolį dar praėjusiais metais – judėjimą link 10 proc. Šiandien ji Europos Sąjungoje yra 7 proc. Stabdymas vyksta. Tiesiog nenorima stabdyti labai greitai, nes tai sukeltų kitas problemas, kurias reikėtų spręsti, pavyzdžiui, – gaivinti ekonomiką. Tad nuoseklus darbas duoda rezultatų. JAV – puikus pavyzdys, kur beveik iki 10 proc. šoktelėjusi infliacija jau nusileido iki 5 proc. Jiems pavyko suvaldyti situaciją.
– Ar diržų veržimasis jau prasidėjo, ar bus dar skausmingiau?
– Manau, kad Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai. Lėtas diržo veržimasis vyksta, bet nedrastiškai. Žmonės, kurie turi darbus, iš tikrųjų gali aptarnauti savo paskolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
Kauno verslams nestinga iššūkių, bet jau matosi šviesa6
Pastarieji metai verslams nestokojo iššūkių: gyvenimus izoliavo pandemija, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, o dabar ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, kaip dabar gyvena Kauno verslas ir ko laukti ateityje, kalbamės su Ka...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...