- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėjant bankrutuojančių įmonių, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nesulaukęs valstybės pagalbos dėl išaugusių energijos kainų, ateinančiais mėnesiais verslas gali patirti „labai skaudžių pokyčių“, o bankrotų skaičius viršyti normalų lygį.
„Čia yra labai akivaizdi, labai reali grėsmė. Visi suprantame, kad elektros kaina dabar yra pagrindinis visų verslų skaudulys – reikia mokėti liepos sąskaitas, rugpjūčio, rugsėjo sąskaitos bus dar didesnės. Šioje vietoje, kadangi kol kas parama koncentruojama vartotojams, o ne verslui, tikėtina, kad po kelių mėnesių gali būti labai skaudūs pokyčiai“, – ketvirtadienį LRT televizijai bankrotų didėjimo riziką komentavo T. Povilauskas.
Augantį bankrotų skaičių, ekonomisto teigimu, lemia energetinių išteklių, žaliavų brangimas, padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, užsivėrusios Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Artimiausiu laikotarpiu, anot jo, reikėtų imtis priemonių, kad bankrotų nebūtų daugiau, nei „normalu rinkos ekonomikai“.
„Turime atskaitos tašką – 2 tūkst. bankrotų prieš pandemiją, tai būtų normalus lygis. Jeigu jį viršijame, akivaizdu, kad valstybės intervencijos, priemonių reikia“, – tikino SEB ekspertas.
„Artimiausiu metu klausimas yra elektros ir dujų kainų normalizavimas, būtent verslui taip pat“, – akcentavo jis.
T. Povilauskas pažymėjo, kad valstybė pirmiausia turėtų padėti įmonėms sušvelninti augančių energijos kainų poveikį, numatyti, kuriems sektoriams artėjant žiemai paramos reiks labiausiai. Ekonomisto nuomone, artimiausią žiemą sudėtingiausia bus smulkiajam verslui ir toms įmonėms, kurios negali perkelti kaštų už energiją vartotojams.
„Stabus verslas vis tiek turi daugiau ir santaupų, didesnę prieigą prie skolinimosi rinkos. O smulkesniam verslui, taip, tikrai nusimato sunkesni laikai artimiausią žiemą, nes pas juos tų „lašinių“ yra gerokai mažiau“, – svarstė T. Povilauskas.
„Žiūrint sektoriais, labiausiai kentės tie, kuriems sunkiausia permesti išaugusias elektros, dujų ar šilumos sąnaudas į galutinę kainą. Klausimas, kiek vartotojai gali mokėti: jei gamybos kontraktas sudarytas fiksuota kaina, yra labai sudėtinga kažką permesti vartotojui“, – kalbėjo jis.
Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį pusmetį bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – pirmąjį 2022 m. ketvirtį bankrotai inicijuoti 312 įmonių, o per antrąjį – dar 274.
Anot Departamento, bankrotai pirmąjį pusmetį daugiausia inicijuoti statybų sektoriaus įmonėms, beveik dukart pradėtų bankrotų skaičius išaugo tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančių ūkio subjektų.
Anot statistikų, panašiais tempais augo ir apgyvendinimo bei maitinimo bendrovių bankrotų skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...