- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jeigu žiūrėsime į viską „su didelėmis baimės akimis“, susidursime su ekonominėmis problemomis.
„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.
R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.
Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos.
„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.
„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.
„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
APVA antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms: jo biudžetas – 40 mln. eurų
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasar...
-
„Litgrid“: augus vėjo gamybai elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.
Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 3–9 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. iki 95 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Daugės nacionalinės kokybės produktų: žinių apie jų ženklinimą vis dar trūksta?
Parduotuvių lentynose turėtų padaugėti nacionalinės kokybės produktų. Specialistai gamintojams žada pigesnius ir greitesnius sertifikatus. Gyventojai pripažįsta, kad žinių apie produktų ženklinimą trūksta. ...
-
Užimtumo tarnyba: gegužę darbdaviai registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų2
Gegužę šalyje nedarbas traukėsi, o darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių, pranešė Užimtumo tarnyba. ...
-
Tyrimas: žemas būsto įperkamumas Lietuvoje jaudina daugiau nei trečdalį šalies gyventojų2
Būsto įperkamumas yra didžiausia susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta studija. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų ...
-
I. Genytė-Pikčienė: infliacija Lietuvoje išsikvėpė1
Metinei infliacijai Lietuvoje šiemet grįžus į 2020-ųjų lygį ir nesiekiant 1 proc., o mėnesio – vos kiek viršijančią nulį, ekonomistė teigia, kad infliacija išsikvėpė, o tai turės teigiamos įtakos žmonių perkamosios g...
-
G. Landsbergis su EK nare J. Urpilainen aptars ES pasaulines investicijas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su tarptautinės partnerystės eurokomisare Jutta Urpilainen (Juta Urpilainen) pirmadienį Vilniuje aptars Europos Sąjungos pasaulines investicijas, jų įgyvendinimo strategiją. ...
-
Vaizdas Birštone stebina: seniai to nebuvo4
„Birštonas banguoja“ – su tokiu šūkiu kurortas pasitinka naują sezoną, tačiau mieste vaizdas toks lyg čia jau būtų viduvasaris. Turistai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o pramogas užsisakyt...
-
Ekonomistai įvertino ECB sprendimą mažinti bazines palūkanų normas: staigmena buvo kitur
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno...
-
Norintiems daugiau užsidirbti – išeitis2
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialin...