- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl gerėjančių demografinių, užimtumo ir sumenkusios infliacijos rodiklių „Luminor“ ekonomistai didina ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 3 proc. šįmet ir nuo 2 iki 2,8 proc. 2020 metais.
Kaip žurnalistams sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, po 2014 metų iššūkių šalies eksportas atsigavo ir 2017-2018 metais stumtelėjo Lietuvos ūkį: situacija gera tiek transporto, tiek likusiame paslaugų eksporto sektoriuje.
„Mums labai svarbus paslaugų eksportas, jis itin priklauso nuo transporto sėkmės. Natūralu, kad transporto įmonių situacija yra po didinamuoju stiklu. Pernai sulaukėme tam tikrų ženklų, kad transporto sektoriaus apsukos lyg ir lėtėja, nuvažiuojamo atstumo ir krovinių vežimo bei augimo tempas išsikvepia. Bet pasižiūrėjus statistiką iš Lietuvos banko matyti, kad vis dar yra spartus augimas, ir tai mūsų ekonomiką pamaitino pakankamai stipriai. Paslaugų eksportas išlaikė pakankamai gerą tempą, ir tai padėjo Lietuvai pasiekti reikšmingų struktūrinio eksporto rezultatų“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.
Kalbėdama apie „Brexito“ įtaką Lietuvos ekonomikai, analitikė pastebėjo, kad, 2016 metais Jungtinėje Karalystėje (JK) įvykus referendumui, buvo tikėtasi, kad Lietuva diversifikuos savo rinkas JK, tačiau reikšmingų pokyčių neįvyko.
„Lietuva reikšmingai priklauso nuo JK. Nors manėme, kad 2016 metais, įvykus referendumui, tiek prekių, tiek paslaugų eksportuotojai bandys sumažinti tuos ryšius, diversifikuoti eksportą, bet reikšmingo pokyčio neįvyko. Tos pramonės šakos, kurios eksportavo, tebeeksportuoja - tai baldų, aprangos, tekstilės pramonė. Jos susiduria su dideliu neapibrėžtumu, nežinia, kaip toliau reikės dirbti su šia rinka“, - kalbėjo analitikė.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad šie metai išliks palankūs skolintis, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nedidins palūkanų normų.
„ECB pernai pradėjo aiškiai komunikuoti (palūkanų. - ELTA) normų kilimą šiemet. Tos žinutės buvo griežtesnės. Bet šių metų pradžioje situacija kita: vangi bendrojo vidaus produkto (BVP) raida, tam tikrose kertinėse ekonomikose pastebimas pramonės vangumas. Tai privertė keisti retoriką (...) ir ECB pasakė, kad to nedarys iki kitų metų pradžios“, - sakė analitikė.
Jos teigimu, tokia ECB retorika reiškia, kad Lietuva turi žemų palūkanų normų aplinką mažiausiai iki kitų metų pradžios.
„Tai pasitarnaus mums palankiai. Paskolų portfelio metiniai tempai yra pike, kreditų paklausa yra tiek iš įmonių, tiek iš namų ūkių. Žemesnių palūkanų normų aplinka bus labai naudinga“, - sakė analitikė.
Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad pastaruoju metu infliacijos augimas šalyje sulėtėjo, maisto prekių kainos ėmė kristi.
„Maisto kainos nukrito ne dėl Vyriausybės plano. Tai pasaulinės tendencijos. Taip pat auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas“, - sakė Ž. Mauricas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Vyriausybė daugiausia dėmesio skiria kovai su maisto kainomis, kai jį reikėtų skirti ir drabužių bei avalynės kainoms, kurios Lietuvoje viršija ES vidurkį.
„Kovojama buvo su maisto kainomis, bet labiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės (kainos. - ELTA). (Tiesa, - ELTA) su pastarosiomis reikėtų kovoti, nes jos yra didesnės už ES vidurkį, kai maistas yra pigesnis“, - sakė ekonomistas.
ŽŪM perkėlimas – viešųjų ryšių akcija?
Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei apgalvota strategija, sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Nežinia, kiek atsipirks ŽŪM perkėlimas į Kauną. Lietuva nėra labai didelė, kad nebūtų galima atvažiuoti į Vilnių, jei yra reikalų ministerijoje. Tas perkėlimas daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei suplanuota ar apgalvota strategija. Ministrai turi komunikuoti patys tarpusavyje, tad važinėjimai tarp Vilniaus ir Kauno tikrai padidės, o pasiekti ūkininkams ŽŪM, kai yra reikalas, nėra taip sudėtinga“, - žurnalistams antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad tikslas perkelti ŽŪM į Kauną buvo nurodytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.
ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad balandį Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų, o visa ministerija bus perkelta kitąmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...