- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektroninė prekyba tampa vis labiau konkurencinga tradicinei – reguliarių pirkėjų internetu dalis auga ir tokį apsipirkimo procesą šiandien renkasi 1 pirkėjas iš 2. Tad kokios yra elektroninių pirkimų rinkos ir jos vartotojų aktyvumo tendencijos Europoje bei Lietuvoje?
Pirkimas internetu įgauna pagreitį
„DPD grupės“ vykdytos tarptautinės apklausos duomenys atskleidžia, kad Europoje internetiniai pirkėjai 11,3 proc. visų savo pirkimų atlieka internetu ir daugiau nei pusė jų tai daro bent kartą per mėnesį. Pasak Gabrieliaus Bilevičiaus, „DPD Lietuvos“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims, tai iš dalies lemia pirkėjų turėtos patirtys.
„Reguliariai internete apsiperkančių vartotojų dalis daugumoje Europos šalių didėja ir tai patvirtina, kad pirkimas internetu įgauna pagreitį. Vartotojai, išbandę prekių įsigyjimą elektroninėse parduotuvėse ir turėję teigiamas patirtis tiek pirkimo, tiek prekių pristatymo procesuose, dažniausiai jį renkasi ir toliau. 86 proc. visų internetinių pirkimų Europoje yra įvykdomi trečdalio visų elektroninių parduotuvių pirkėjų, dažniausiai stambiųjų įmonių. Tačiau internetu perkančių pavienių vartotojų gretos auga itin sparčiai“, – teigia jis.
Vartotojų aktyvumą lemia rinkos dydis
Apklausos duomenimis, Lietuvoje vos 9,1 proc. visų pirkimų atliekama internetu – tai yra daugiau nei Latvijoje bei Estijoje, kur pirkimų internetu įvykdoma mažiau negu 8 proc., tačiau daug mažiau nei kitose Europos šalyse. Pasak G. Bilevičiaus, tokie skirtumai priklauso ir nuo internetinės prekybos rinkos dydžio skirtumų tarp šalių.
„Kai kuriose šalyse, sakykime, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, o ypač Rusijoje, internetinės prekybos rinka auga daug greičiau nei tokiose šalyse kaip Latvija ir Estija, kur jos dalis vis dar ganėtinai maža. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė jau kuris laikas stiprina savo vaidmenį kaip pagrindinė elektroninių parduotuvių rinka Europoje. Prie to prisideda ir kartu vis labiau augantis pirkėjų aktyvumas, ypač tų, kurie internetu perka bent kartą per savaitę“, – komentuoja G. Bilevičius.
Interneto pasiekiamumas neatspindi pirkimo internetu dažnio
Interneto pasiekiamumo (kitaip – internetu besinaudojančių vartotojų kiekio) vidurkis Europoje – 82 proc., reguliariai elektroninių parduotuvių paslaugomis naudojasi 54 proc. internetinių pirkėjų ir šis skaičius daugelyje šalių auga. Apklausos duomenys rodo, kad interneto vartotojų šalyje kiekis nėra tiesioginis pirkimų internetu reguliarumo atspindys.
„Lietuvoje internetu naudojasi 77 proc. vartotojų, 45 proc. internetinių pirkėjų elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per mėnesį. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje interneto pasiekiamumas tik 1 proc. mažesnis, tačiau reguliariai internete perkančių pirkėjų – vos 39 proc. Bene didžiausia interneto skvarba (93 proc.) yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje iš visų internetinių pirkėjų bent kartą per mėnesį perkančių – 66 proc., kas yra daugiau už Europos vidurkį. Lyginant skirtingose šalyse esančią interneto skvarbą, pastebima, kad tai nėra pagrindinis apsipirkimo internetu reguliarumą lemiantis veiksnys“, – komentuoja ekspertas.
Pirkimą skatina technologinės naujovės
Pasak G. Bilevičiaus, didelę įtaką elektroninei prekybai, o taip pat ir vartotojų aktyvumui, turi technologinės pirkimo internetu galimybės bei jų tobulėjimas.
„Elektroninės parduotuvės iš dalies priklauso nuo naujų technologijų vystymosi. Įtaką daro mobiliosios technologijos, išmanieji įrenginiai, todėl mobiliųjų interneto svetainių bei programėlių kūrimas yra vienas iš veiksnių sėkmingam elektroniniam verslui. Naujosios technologijos taip pat skatina ir impulsyvius pirkimus – vartotojai susiduria su galimybe pirkti net ir būdami socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čia reklamuojamos prekės gali būti įsigyjamos paspaudus ant reklamos – jos automatiškai nukreipia į pirkėjo krepšelį internetinėje parduotuvėje. Atsiranda ir kitų novatoriškų apsipirkimo skatinimo būdų, kaip kad balsu suaktyvinamos prekybos paslaugos bei virtualioji realybė, jau pradedama pasitelkti ir elektroninei komercijai“, – aiškina jis.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2017 m. birželio-liepos mėn. apklausta 24,871 žmonių 22 Europos valstybėse, Lietuvoje apklausti 821 asmenys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...