Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

Vis dėlto yra rizikos, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šalies BVP pokytis 2023 metais gali būti mažiausiai dviem punktais mažesnis, pabrėžia ministerija.

„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, kuris, anot ministerijos, parengtas itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis, prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,3 proc. (vietoje birželį projektuotų 7 proc.) – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio, o kitąmet pakils iki 6,8 procento.

Pasak ministerijos, užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc. Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose ji turėtų išlikti.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,8 proc. – 2 proc. punktais daugiau nei manyta birželio mėnesį, o 2023 metais jos tempas sulėtės iki 6 proc., skelbia ministerija.

Anot jos, pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 metais laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.

Nurodoma, kad išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs.

Darbo užmokesčio augimas, didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos, šalpos ir valstybinės pensijos bei kiti sprendimai leis namų ūkių vartojimo išlaidoms šiemet augti 2,5 proc., o 2023–2025 metais – apie 3,2 proc. per metus.

Numatoma, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiemet sieks 12 proc. (vietoj birželį projektuotų 13,2 proc.), o 2023 metais turėtų siekti 8,1 proc. Augimą skatina didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, Vyriausybės sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai.

Nuo antrojo šių metų ketvirčio lėtėjant ekonominiam aktyvumui tikėtina, atlyginimo augimo pagreitis prislops.

Numatoma, kad 2023 metais užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus.

Nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusi infliacija ir kylantys veiklos kaštai lems, kad verslas atsargiau investuos, atsisakys dalies projektų: išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui šiemet augs lėčiau (padidės 3 proc.) nei pernai (7 proc.), o 2023–2025 metais vidutiniškai per metus galėtų būti 5,1 proc. didesnės.

Prekių ir paslaugų eksportas šiemet (palyginamosiomis kainomis) augs apie 3 proc. (birželį – 2,5 proc.), o 2023–2025 metais vidutiniškai galėtų didėti apie 3,1 proc.

„Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais“, – teigia ministerija.

Anot jos, naujų COVID-19 viruso atmainų iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių. 

Prastėjant padėčiai, šalies ekonomika kitąmet galėtų trauktis 0,6–2,8 proc.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento.

Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc., tuo metu antrasis scenarijus remiasi Europos Centrinio Banko prielaida, kad ES BVP smuks apie 1,7 proc., – tokiu atveju Lietuvos ūkis galėtų trauktis 2,8 procento.

Vidutinė metinė infliacija abiem scenarijais siektų atitinkamai 7 ir 9 procento. Bazinis scenarijus numato 6 proc. infliaciją.

Anot ministerijos, teigiamai šalies BVP veiktų stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, taip pat geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, greitas stabilizavimasis energijos rinkose.

Tuo metu žemyn ekonomiką traukti gali karas Ukrainoje, spartesnis energijos kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, sunkumai daliai Lietuvos verslo perorientuoti veiklą iš Rytų į Vakarų rinkas, nenumatyti pokyčiai monetarinėje politikoje.

Be to, tarp neigiamų veiksnių minimi svyravimai pasaulio finansų rinkose, nauji viruso protrūkiai, užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai ir maisto žaliavų kainų augimas, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.

G. Nausėda: tinkamai nevaldant krizės BVP prognozes gali tekti bloginti

Finansų ministerijai prognozuojant, kad 2023 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 1,4 proc., prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jei krizinė situacija nebus tinkamai suvaldyta BVP prognozes gali tekti bloginti.

Pasak jo, reikia įvertinti skirtingas krizių valdymo patirtį 2009 metais ir 2020 metais.

„Tai buvo skirtingas valdžios veiklos algoritmas tada ir dabar ir mes matome rezultatus. 2009 metais Lietuvoje matėme smukusį BVP labiausiai visoje Europos Sąjungoje, o 2020 metais – mažiausiai visoje ES smukusį BVP“, – žurnalistams Klaipėdoje pirmadienį sakė prezidentas.

„Skirtumas buvo tas, kad pirmuoju atveju mes mechaniškai taupėme, žinoma, ir galimybės buvo kur kas ribotesnės: didinome mokesčius, karpėme išlaidas ir galiausiai bendrajame rezultate turėjome ir didesnę valstybės skolą, didžiulį nedarbą, milžinišką emigraciją, nuo kurios neatsitokėjome net ir praėjus keletui metų. 2020 metais turėjome pakankamai gerai valdomą situaciją ir neturėjome didesnių makroekonominių nuostolių“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Galbūt įvertinę šitą patirtį galėtume padaryti teisingas išvadas ir suprasti, kad jeigu nebus aktyvios anticiklinės politikos, leisimės laisvojo kritimo režimu ir, galimas dalykas, kad prognozės, kurios menkai buvo pakoreguotos, jas teks koreguoti dar kartą ir į mažąją pusę“, – pridūrė jis.