- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.
Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.
Ministrė Gintarė Skaistė sako, kad azartinių lošimų bendrovių nenoras vadovautis atsakingo lošimo rekomendacijomis paskatino griežčiau reglamentuoti jų prievoles, taip pat mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą.
„Reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms bus numatytos esmingai didesnės baudos, sieksiančios ir keletą milijonų eurų. Visa tai leis sukurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir suteiks daugiau skaidrumo šiam sektoriui“, – pranešime sakė ministrė.
Už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos skelbti reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą siūlomos 5 proc. bendrųjų metinių pajamų baudos, o už pakartotinį pažeidimą – 10 proc.
Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart didesnės.
Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.
Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.
Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart didesnės.
Ministerijos teigimu, maksimali 50 tūkst. eurų bauda lygi vienos dienos lošimų bendrovės vidutinėms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.
Nuo 2020 metų lošimų bendrovėms buvo skirtos 39 baudos – 660 tūkst. eurų.
Pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones, Finansų ministerija parengė reaguodama į atvejį, kai Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino apie 40 mln. eurų, kurių didžiąją dalį pralošė.
G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimus – nepaisė Lošimų priežiūros tarnybos rekomendacijų dėl priklausomų nuo lošimų žmonių kontrolės.
Seime yra registruotos pataisos, siūlančios nuo 2025 metų visiškai uždrausti lošimų reklamą, išimtis darant tik sportui – komandos ar pavieniai atletai susirasti kitų rėmėjų turėtų nuo 2028 metų sausio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Navickienė: senatvės pensijos turėtų augti greičiau nei planuota
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pigo 14 proc.
Saulės elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą, padidėjus jungties „NordBalt“ pralaidumui bei po remonto pradėjus veikti „Olkiluoto 3“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Poo...
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...
-
Socialdemokratai siūlo pratęsti nulinę PVM lengvatą šildymui
Gegužę baigus galioti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlo ją pratęsti dar vienam šildymo sezonui – jie įregistravo tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pat...
-
Užimtumo tarnyba: sezoninių darbuotojų intensyviai ieško maitinimo ir apgyvendinimo įmonės
Darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. ...
-
Ž. Mauricas: pratęsus bankų solidarumo mokestį, surenkama suma būtų ženkliai mažesnė2
Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bank...
-
„Ignitis“ gaminantiems vartotojams skyrė apie 5 mln. eurų kompensacijų
Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. ...
-
LBA vadovė: neribotam laikui pratęstas solidarumo įnašas reikštų naują bankų mokestį
Seimo opozicijai siūlant neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai reikštų naują mokestį bankams. ...