- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sieks, kad svarbiausi gerovės valstybės elementai būtų aiškiai reprezentuoti 2020 m. biudžete, sako šalies vado vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Todėl, tikina jis, G. Nausėda ruošiasi aktyviai įsijungti į biudžeto formavimą dar iki jį pateikiant Seimui svarstyti.
„(G. Nausėda - ELTA) sieks, kad gerovės valstybės elementas biudžete būtų gana aiškus ir papildomai išreikštas. Po to kai diskusija persikels į Seimą, prezidentas taip pat bus aktyvus ir dirbs su Seimu, su komitetais, jei reikės siūlys papildomas priemones", –„Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, valstybės biudžetas yra vienas iš įrankių, galinčių padėti sprendžiant šiuo metu valstybei aktualiausias ir su prezidentui imponuojančiu gerovės valstybės modeliu prasilenkiančias problemas.
Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas.
„Biudžetas yra vienas, be abejo ne vienintelis, iš instrumentų, kuris galėtų šias problemas šiek tiek pajudinti iš mirties taško. Šių metų biudžeto priėmimo cikle prezidentas reikalaus, kad būtų imtasi tam tikrų žingsnių“, – kalbėjo Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta.
G. Nausėdos patarėjas kartu pabrėžė, kad atsakomybės prezidentas aktyviai reikalaus ne tik iš sveikatos apsaugos, švietimo ar socialinės apsaugos ir darbo ministrų. S. Krėpštos teigimu, Prezidentūra gerovės valstybę supranta kur kas plačiau nei apima minėtų ministerijų prerogatyvos.
„Mes gerovės valstybę suprantame gana plačiai ir kiti ministrai, galbūt vidaus reikalų ministerija – iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti tiesiogiai nesusijusi su gerovės valstybe, bet ji dengia daug sričių, viešąją tvarka, asmenų saugumą – tai taip pat prisideda prie gerovės valstybės. Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas, nebūtinai papildomas lėšas, bet perskirstydami savo turimą biudžetą būtent koncentruojantis į problemų sprendimą ir gerovės didinimą kiekvienam gyventojui“, – sakė S. Krėpšta.
Galiausiai S. Krėpšta pabrėžė, kad nepaisant Konstitucijoje apibrėžtų prezidento galių užsienio politikoje, Lietuvos šalies vadovas turi nemažai galimybių veikti ir šalies viduje, todėl iš Vyriausybės pažangos darbuose bus reikalaujama nuolatos.
„Prezidentas tikrai reikalaus ir iš ministrų, ir iš Vyriausybės skaidriai parodyti progresą, iš pradžių įsipareigojant ir sudėliojant tikslus ateičiai, o vėliau, be abejo, sekant kaip sekasi vykdyti tuos tikslus“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...