- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Armonaitė: į šalies ekonomiką bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų
-
A. Armonaitė: į šalies ekonomiką bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų
-
A. Armonaitė: į šalies ekonomiką bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų
-
A. Armonaitė: į šalies ekonomiką bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad kitą savaitę galėtų prasidėti verslo, nukentėjusio nuo COVID-19 pandemijos, paraiškų teikimas administruojančioms institucijoms paramai gauti.
„Praėjusią savaitę kreipiausi į Ekonomikos ministerijai pavaldžias Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) ir „Invega“, administruojančias paramą verslui, prašydama spartinti pasirengimą priimti verslo paraiškas, kad jau kitą savaitę šis procesas galėtų prasidėti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu teigė ministrė.
A. Armonaitė pažymėjo, kad, ministerijos skaičiavimais, 94 tūkst. Lietuvos verslų apyvarta smuko bent 30 proc.
„Mūsų skaičiavimais, bent 30 proc. apyvartos kritimą patiria apie 94 tūkst. Lietuvos verslų. (...) Mūsų tikslas yra išsaugoti jų gyvybingumą, kad pasibaigus karantinui turėtume konkurenciją, verslų įvairovę ir, žinoma, dirbančius žmones“, – tikino ji.
Ministrė pabrėžė, kad iš viso į šalies ekonomiką, siekiant padėti verslui, bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų.
„Pirmasis pagalbos verslui paketas, kurį ruošiamės paleisti kitą savaitę, sudarys 150 mln. eurų paskoloms bei 30 mln. eurų subsidijoms. (...) Ministerijos vidiniuose resursuose radome papildomai dar 150 mln. eurų ir rengiame antrąjį pagalbos verslui paketą. Vertiname galimybes, kaip padėti savarankiškai dirbantiems, kaip padėti tiems, kurie ypatingai nukentėjo nuo karantino. Taip pat, kaip akseleruoti naujas galimybes, investuoti į naujų darbo vietų kūrimą“, – tikino ji.
„Bendrai galima pasakyti, kad tiek su pirmu, tiek su antru pagalbos verslui paketu, tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamomis prastovomis mes į ekonomiką verslui įliejame per 500 mln. eurų“, – pridūrė A. Armonaitė.
Kalbėdama apie antrąjį paramos paketą, kurio reikšminga dalis bus skiriama savarankiškai dirbantiems asmenims, A. Armonaitė teigė, kad ši pagalbos priemonė bus panaši į subsidiją, tačiau dėl galutinės paketo koncepcijos dar neapsispręsta.
„Pati priemonė bus vėlgi panaši į subsidiją ir bus susieta su sumokėtais mokesčiais. Tačiau galutinę antrojo paketo koncepciją derinsime su socialiniais partneriais, taip pat su premjere, jos komanda ir paskelbsime viešai netrukus“, – tikino ji.
A. Armonaitė, paklausta apie galimą verslo veiklos atlaisvinimą pastarąją savaitę stebint kiek sumažėjusius užsikrėtimų COVID-19 skaičius, teigė, kad bus „pirma, kuri iškels laisvėjimo vėliavą, kai tik duomenys mums leis pasidaryti ilgalaikes išvadas.“
„Ką mes girdime, tai, jog mums reikia savaitės ar dviejų, kad pamatytume ir įsitikintume, kad tikrai jau pandemijos piką buvome pasiekę ir galime prognozuoti ateities scenarijus, kaip viruso skaičiai mažės bei kaip mes galėsime susigrąžinti užsikrėtimų bei kontaktų atsekimo kontrolę. Palankiai vertinu perspektyvas, kad reikia laisvinti ribojimus ne tik smulkiesiems, bet ir kitiems verslams, tačiau vis dėlto tai turi būti susiję su jau aiškia tendencija, kad virusas traukiasi, kreivė plokštėja“, – sakė ji.
Prezidentūra: su ministerija yra sutarimas, kad siūlomos pagalbos verslui priemonės yra adekvačios
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutarė, kaip turi atrodyti pagalba nukentėjusiam nuo pandemijos verslui.
„Iš principo yra sutarimas, kad pasiūlytos priemonės ir jų struktūra yra adekvati ir tokia, kuri turi būti griežto karantino sąlygomis. Prezidentas teigiamai vertina, kad didžioji dalis paramos numatyta paskirstyti automatiniu subsidijų pagrindu, nes tai leis užtikrinti laiką, per kurį ši parama pasieks įmonių sąskaitas ir užtikrins darbuotojų, dirbančių įmonėse, pajamas ir šių įmonių gyvybingumą“, – po šalies vadovo ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės susitikimo sakė S. Krėpšta.
Jis atkreipė dėmesį, kad naujausi nedarbo rodiklių duomenys rodo, kad Lietuvoje nedarbas yra didesnis nei 10 proc.
„Šalies ekonominė sveikata nėra pati geriausia. Naujausi nedarbo rodiklių duomenys rodo, kad pas mus nedarbas yra didesnis nei 10 proc. ir viršijome šiuo atžvilgiu ES vidurkį, kur nedarbo lygis siekia 7,5 proc. Prieš pandemiją nedarbo lygiu neišsiskyrėme nuo kitų ES valstybių, tai matome, kad krizė mus paveikė, ir akivaizdu, kad griežto karantino sąlygomis daug verslų yra apriboję savo veiklą ir tikrai patiria didelius finansinius sunkumus“, – sakė S. Krėpšta.
„Džiugu, kad ministrė šiandien informavo prezidentą apie planus nedelsiant aktyvuoti pirmąjį pagalbos verslui paketą, kuris sudarys 180 mln. eurų. Didžiąją dalį paketo sudarys subsidijos, kurios turėtų suveikti greitai ir būti susietos su sumokėtais mokesčiais. Prezidento nuomone, labai svarbu sieti paramą su tuo, kiek gi įmonės sumokėjo mokesčių, nes tai stiprina pasitikėjimą valstybe ir paremia būtent sąžiningai mokesčius sumokėjusias bendroves labiausiai“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
Gruodžio pabaigoje Vyriausybė patvirtino pirmąjį subsidijų nukentėjusiam verslui paketą, jam numatyta 150 mln. eurų.
Praėjusią savaitę A. Armonaitė Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė, kad planuojamas ir antrasis pagalbos verslui paketas.
Ministrė teigė, kad šias lėšas planuojama nukreipti į pagalbą savarankiškai dirbantiems žmonėms, nes 257 eurų išmoka šiems asmenims, kurie pandemijos metu negali vykdyti veiklos, yra nepakankama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse17
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...