- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl ekonomikos gaivinimo fondo bus ratifikuotas per Seimo rudens sesiją ir tam pritars visos partijos.
„Briuselyje antradienio rytą pasiektą susitarimą turės ratifikuoti Seimas. Prezidentas tikisi, kad tai įvyks dar šiemet, rudens sesijos metu. Prezidentas tikisi, kad visos parlamentinės partijos vieningai pritars Europos Vadovų Taryboje pasiektam susitarimui“, – prezidento poziciją BNS perdavė jo atstovas Antanas Bubnelis.
Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį persikėlė į Lietuvos Seimą. Klausimą svarstė Seimo Europos reikalų komitetas.
Šio komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas prognozuoja, kad Lietuvos politikai sprendimus dėl gaivinimo fondo patvirtins vieningai.
Jo pavaduotojas, opozicinių konservatorius atstovas Žygimantas Pavilionis sako, kad diskusijos Lietuvoje kils dėl pasiskolintų lėšų naudojimo.
„Būtų labai keista, jei mes neratifikuotumėme, tai yra papildomi finansai, ir mums svarbu tą klausimą kuo greičiau išspręsti. Aš matau vieningą sutarimą ir visi įsivaizduoja, kad tas fondas turi būti pradėtas naudoti kuo greičiau“, – BNS sakė G. Kirkilas.
Ž. Pavilionis pažymėjo, kad pasiskolintus pinigus reikės grąžinti, ir tik nuo šalies valdžios priklausys, kiek prasmingai bus investuotos gautos lėšos.
„Grubiai šnekant, jei tuos pinigus naudos trinkelėms, o ne investuos į ateitį, tada žinoma, kad gali susidaryti tokia situacija, kad tie, buitiškai šnekat, pinigėliai bus įkasti į žemę, bet už tuos pinigėlius dar teks mums ir ateitiems kartoms susimokėt didžiules palūkanas“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Ne dėl Europos kaltės, o dėl mūsų pačių kaltės ir nesugebėjimo strategiškai investuoti į ateitį mes galime dar susimokėti už tuos laimėjimus, nes teks atidavinėti kitų šalių išleistus pinigus ir mūsų pačių neprotingai panaudotus pinigus“, – teigė parlamentaras.
Finansų ministerija tvirtina, kad šiuo metu tikrai nėra aišku, ar Lietuva pasinaudos skolinimosi galimybe, dar tik pradedamas plano rengimo procesas, rudenį vyks konsultacijos su Europos Komisija.
Anot ministerijos, gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamentas šiuo metu yra derinamas, galutinai patvirtintas jis turėtų būti rudenį, bet principinės nuostatos neturėtų keistis. Šalys turės pateikti Europos Komisijai ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo planus, kurių pagrindu būtų skirstoma dotacijų dalis, o neužtekus dotacijų galima būtų prašyti paskolos.
Europos Sąjungos vadovams antradienį sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.
Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...