- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šalyje pritaikytos infliacijos padarinių švelninimo priemonės neatsilieka nuo kitose Europos Sąjungos šalyse pasirinktų sprendimų.
Politikė šią mintį išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus kritikos dėl Finansų ministerijos reakcijos į augančias kainas.
„Galiu pasakyti, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių blogiausiai kovoja su augančia infliacija, todėl kad ją turime didžiausią. Neturi jokio priemonių plano dėl pabrangusių žaliavų“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė A. Butkevičius.
Tačiau ministrė nesutiko su ekspremjero vertinimu.
„Mes sekame, ką daro ir kitos valstybės. Lietuvos pritaikytas paketas yra nė kiek ne mažesnis, negu kitų valstybių. Tiesiog jie yra skirtingi, dėl skirtingų aplinkybių“, – atsakydama į klausimą tikino G. Skaistė.
Ji akcentavo, kad veiksmų reaguojant į augančias kainas Vyriausybė ėmėsi dar praėjusiais metais.
„Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta per milijardą eurų žmonių pajamų didinimui. Žmonių pajamos turėjo augti sparčiau nei infliacija, jeigu ne karas Ukrainoje“, – pabrėžė politikė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad pateikus pirmąjį energijos kainų amortizavimo paketą, buvo atidėtas elektros rinkos liberalizavimo procesas, numatytas dujų brangimas buvo išdėstytas per 5 metų laikotarpį. Taip pat G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad antrajame pakete buvo numatyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, atgaline data nuo metų pradžios pritaikant nulinį tarifą, be to, pasiūlyta skirti papildomus 35 mln. eurų gyventojams įsigyjant saulės elektrines.
Ji taip pat pažymėjo, kad kitą savaitę bus pristatytas Finansų ministerijos parengtas šalies ekonomikos raidos scenarijus, o Vyriausybė iš karto po to pristatys papildomas infliacijos amortizavimo priemones.
„Rengiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus. kadangi kainos buvo itin volatilios energijos rinkose. Dabar, matant tam tikras tendencijas, galima priimti sprendimus, kurie bus taikliausi“, – tvirtino G. Skaistė.
ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...