Taip LNK reportaže teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

– Konkrečių įmonių tikrai nesu įgaliotas įvardinti, bet galiu kalbėti apie sektorius. Praeitos savaitės duomenimis, sustojo arba dalinai pristabdė veiklą dvylika įmonių, nes kai kurios įmonės vis dar veikia viena-dviem pamainomis. Kelios įmonės iš apdirbamosios pramonės dirba naktinėmis pamainomis bei savaitgaliais, jog išvengtų elektros viršūnių. Sunkumų patiria praktiškai visos įmonės, kurių sąnaudose elektra arba kiti energetiniai ištekliai anksčiau sudarė per 10 proc.

– Kas labiau trukdo įmonėms dirbti – ar aukštos elektros kainos, ar dujų kainos?

– Priklauso nuo specifikos. Visos chemijos pramonės stambiosios įmonės, kurios naudojo dujas kaip pagrindinę žaliavą gamybai, plastiko pramonė, kuri naudojo dujas žaliavai. Tie, kas naudoja elektrą, jų elektros sunaudojimas nuo 10 proc. išaugo iki 40–50 proc., tad jie savo gamybą irgi apribojo. Tokie sektoriai, kaip baldų, popieriaus, metalo apdirbamoji gamyba.

Pirmiausia iš ES laukiame bendrų sprendinių. Mums svarbu, kad tie sprendimai būtų visoms šalims vienodi, kad būtų išlaikoma konkurencinė aplinka.

– Kiek realiai įmonė gali negaminti, kur yra tas lūžio taškas po sustabdymo, kai įmonė jau nebeatsistatytų?

– Kiekviena gamykla yra skirtinga. Jeigu tai yra pilnas sustojimas ir darbuotojai paleidžiami į prastovą, manau, kad 2–3 mėnesiai yra maksimalus laikas, kai dar galima išvengti pasekmių, išsaugoti darbo vietas nedidinant nuostolių ir mokant prastovas. Vėliau daugeliu atvejų reikia dėti pastangas atnaujinti gamybą, ypač chemijos pramonėse, gamybinėse įmonėse. Daugeliu atveju užsakovai atsisako produkcijos, kadangi kaina, lyginant su kitomis šalimis, yra nekonkurencinga.

– Kas laukia, jei per kelis mėnesius nepamatysime atpingančios elektros ir dujų?

– Tikėtina, kad iki pavasario jos ir neatpigs. Elektros kainas galima būtų dalinai fiksuoti, būtų trumpalaikis greitasis sprendimas, tačiau fiksuoti 4–5 metams. Problema ta, kad tam tikri Lietuvos tiekėjai neturi generacinių pajėgumų, tad fiksuoti būtų galima tik su užsienio tiekėjais, pavyzdžiui, Latvija, Estija arba Suomija, kurie turi generacijos pajėgumus. Bet jie irgi nėra beribiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek šiais metais mes dar išvysime užsidarančių arba laikinai sustojančių įmonių?

– Būtų sunku prognozuoti, priklauso nuo elektros kainų. Jeigu kainos išliks aukštos ir neišeis įgyvendinti jokių sprendimų užfiksuojant kainas, tai gali būti, kad sunkumų turės apie trečdalis gamybinių įmonių. Labai daug kas priklauso nuo įmonės specifikos, paklausos, klientų rato bei konkurencijos. Dalis mūsų šiaurinių kaimynių bei Skandinavijos šalių kainas yra užsifiksavusios 3–5 metams. Kadangi jos turi generacijos šaltinius, jos jau ateinančiais 2–3 metais gaus mažesnes kainas. Mes šioje vietoje neturime konkurencinių pranašumų, kuriuos turi jos.

– Ar verslas išlauks iki kitų metų valstybės pagalbos, kada bus naujas biudžetas?

– Nenoriu būti pranašu, nes tikrai labai sudėtinga kalbėti apie būsimas elektros ir dujų kainas. Pirmiausia iš ES laukiame bendrų sprendinių. Mums svarbu, kad tie sprendimai būtų visoms šalims vienodi, kad būtų išlaikoma konkurencinė aplinka. Tačiau kai kurios šalys, turinčios savo generacinius pajėgumus, jau yra užfiksavusios 60–70 proc. savo gamybinių įmonių mažiausiai metams ir iki 4–5 metų elektros kainas. Jie gali nepajausti kainų perturbacijų, nes jie turi tiesioginius sandorius su energijos tiekėjais.