- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai ir vežėjai sako, kad grūdai eksportui per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ tikina liepą pervežę rekordiškai daug grūdų.
Bendrovės antrinė įmonė „LG Cargo“ liepą pervežė 224 tūkst. tonų lietuviškų grūdų – 47 proc. daugiau nei pernai. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, tai didžiausias liepą pervežtas grūdų kiekis per pastaruosius septynerius metus.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, sklandžiam grūdų pervežimui didelės įtakos turi ir tai, jog grūdininkai iš anksto užsako vagonus.
„Tokiu būdu mūsų specialistai gali detaliai suplanuoti krovinio pristatymą į galutinį tašką. Taip pat siekiame krovinių eismą taip sustyguoti, jog grūdovežiai turėtų prioritetą, neturėtų ilgų prastovų ir būtų maksimaliai užtikrinamas jų panaudojimas“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Martynas Burba.
Anot jo, liepos mėnesį, palyginti su pernai, grūdus gabenančio vagono kelionės trukmė iki uosto ir atgal sutrumpėjo 18 valandų.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad problemų kol kas nekyla.
„Situacija nebloga, vagonų užtenka, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpino, kad būtų vagonų iš kitų valstybių parkų – baltarusiškų, moldaviškų, ukrainietiškų, dabar daugiausia baltarusiški. Taip, jie yra brangesni, bet transporto turime, vežti galime“, – BNS sakė ji.
Pasak D. Ruščiauskienės, kol kas neaišku, kiek šiemet bus eksportuota grūdų.
„Dėl kiekių, sunku pasakyti, nes dar pati pradžia, yra padaryta kontraktų, bet išvežimai yra labai skirtingais laikotarpiais, kai kur rugsėjį, spalį, kai kur po Naujų metų. (...) Kol kas vyksta vežimai į uostą, kiek įmanoma, yra suvežta, pagal įmonių talpas, po to jau tie vagonai nebereikalingi“, – teigė ji.
Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas sako, kad šiemet bendrovė vagonų trūkumo nepajuto, tačiau jei derlius būtų didesnis nei vidutinis, tuomet vagonų trūkumą būtų sudėtingiau kompensuoti automobiliais.
„Paprastai didžiausias vagonų trūkumas būna kūlimo metu, per patį javapjūtės piką. Šiemet derlius nėra pats didžiausias, jis vidutinis arba žemiau vidutinio. Šiuo metu kūlimo sezonas eina į pabaigą – 80-90 proc. grūdų nukulta ir jie yra vienaip ar kitaip susandėliuoti. Šiais metais mūsų bendrovė vagonų trūkumo iš esmės nepajuto“, – BNS teigė K. Šimas.
Pasak jo, „Agrokoncerno grūdai“ daug metų vagonų poreikį planuoja iš anksto ir su „Lietuvos geležinkeliais“ sudaro ilgalaikes sutartis. Jei piko metu vagonų pritrūksta, juos išsinuomoja iš kitų įmonių.
Bendrovė kasmet apie 70 proc. eksportuojamų grūdų veža geležinkelio vagonais, likusius – automobiliais.
„Taip nutinka dėl to, kad piko metu vagonų tiesiog trūksta. Jei būtų nuomojama daugiau vagonų, įmonė geležinkeliu galėtų pervežti didesnį kiekį grūdų. Tikėtina, kad ir šiais metais proporcija išliks tokia pati, kaip ir iki šiol“, – teigė K. Šimas.
„Agrokoncerno grūdai“ šiemet tikisi eksportuoti kiek daugiau grūdų nei pernai – apie 800 tūkst. tonų. Pernai įmonė eksportavo apie 750 tūkst. tonų grūdų.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ vagonų parke yra apie 1300 grūdinėms kultūroms tinkančių vežti vagonų, iš jų – 950 įmonės, kiti – partnerių. Pernai įmonė turėjo apie 1200 vagonų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva pernai eksportavo apie 2 mln. tonų lietuviškų grūdų. Daugiausiai jų vežta į Ispaniją, Latviją, Nigeriją, Saudo Arabiją, Turkiją. Šių metų pirmąjį pusmetį jau eksportuota 1,5 mln. tonų, daugiausiai į Saudo Arabiją, Turkiją, Sudaną, Pietų Afriką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...