- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint pritraukti daugiau užsienio investicijų ir kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, Lietuvoje būtina pasirinkti vieną, daugiausia kelias siauras sritis ir kurti palankias sąlygas būtent jų plėtrai šalyje, sako verslininkas Ilja Laursas.
Trečiadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis teigė, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomikai kurti privalu skatinti inovacijas bei diegti naujas technologijas, o visų jų aprėpti Lietuvai nepavyks, todėl šaliai būtina turėti „specializaciją“.
„Lietuvai reikia pasirinkti specializaciją: negali vienodai būti tinkamas visoms inovacijoms. Prieš kurį laiką kalbėjome, kad Lietuva yra finansų šalis. Vėlgi, paėmus šitą zoną, iš tikrųjų yra nemažai ir politinės valios, ar mes linkę kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, kompetencijas“, – teigė I. Laursas.
Anot jo, inovatyviam verslui nepakanka vadovautis standartinėmis, Europos Sąjungos numatytomis nuostatomis.
Lietuvai reikia pasirinkti specializaciją: negali vienodai būti tinkamas visoms inovacijoms.
„Norint būti sistemiškai patogiam, inovatyviam verslui, nepakanka taikyti tas „bendrąsias“ Briuselio taisykles, kurios padengia viską ir yra apie nieką – palieka daug vadinamųjų pilkųjų zonų“, – pabrėžė verslininkas.
Todėl, verslininko įsitikinimu, nesiorientuojant į vieną ar daugiausia kelias inovatyvias sritis, aukštos pridėtinės vertės investicijų Lietuva nesulauks.
„Nepasirinkus labai siauros specializacijos, neparuošus ne daugiau nei keleto sričių, kurios yra ypatingai palankios ar tam tikroms finansinėms, ar technologinėms, ar kažkokioms kitoms sritims, tikėtis pasaulinio dėmesio – kad atvažiavę užsieniečiai suras tinkamą vietą investicijoms – būtų naivu. Į tai tiesiog būtina įdėti pastangas“, – kalbėjo jis.
Kartu jis akcentavo, kad potencialūs investuotojai Lietuvos nepasirenka dėl perteklinių biurokratinių procedūrų.
„Nemažai pavyzdžių, kai didelio kapitalo užsienio atstovai čia yra atvažiavę ir susidūrę su ta biurokratija“, – teigė I. Laursas, pridūręs, jog dėl to Lietuva jau galimai neteko „šimtų milijonų“ užsienio investicijų.
„Vien mano žiniomis, šimtai milijonų eurų, dolerių likę už borto dėl to, kad biurokratinės taisyklės (...) privedė prie to, kad interesantai fiziškai negali Lietuvoje sėkmingai investuoti“, – pažymėjo verslininkas.
ELTA primena, kad G. Nausėda, trečiadienį susitikęs su verslo atstovais, aptarė šalies ekonomikos augimo spartinimą, verslo potencialą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, aptartos aktualios ekonominės diplomatijos priemonės.
Šalies vadovas pažymėjo, kad atšiauri išorinė aplinka kelia iššūkių tiek visuomenei, tiek verslui. Valstybės institucijų ekonomikos prognozės rodo lėtesnį investicijų augimą, palyginti su tuo, kas prognozuota metų pradžioje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų14
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...