„Kadangi nauja Vyriausybė turi naują programą ir savo prioritetus, tai visa tai, kas buvo priskirta vadinamajam gaivinimo fondui biudžeto projekte, visa tai iš biudžeto pašalinta tiek iš pajamų, tiek ir išlaidų, turint mintyje, kad patvirtinus biudžetą Vyriausybės nariai ir ekspertai tikrai tarsis dėl to, kaip gaivinimo fondo lėšas panaudoti geriausiai Lietuvos labui įgyvendinant dabar pradėjusios dirbti Vyriausybės programą“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, biudžeto patikslinimas dėl DNR plano galėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje, kai lėšų panaudojimas bus suderintas su Europos Komisija (EK).

„Manyčiau, kad galėtume kalbėti galbūt apie birželio mėnesį, priklausomai nuo to, kaip sklandžiai seksis derinti su EK. Derinimas turėtų įvykti iki balandžio, matyt pirmą pusmetį pavasario sesijoje patikslinimas (biudžeto – BNS) galėtų būti padarytas“, – teigė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, biudžeto peržiūra dėl fondo projektų finansavimo teoriškai neturėtų įtakos viešųjų finansų deficitui ir valstybės skolos lygiui, tačiau ji pabrėžė, kad nepatvirtintas lėšas jau dabar įtraukus į biudžeto projektą, kiltų riziką projektus vykdyti skolon, neturint jiems lėšų.

„Pirminiame projekte buvo tiesiog išlaidos sudengtos su pajamomis. (...) Bėda buvo ta, kad fondo dar nėra ir buvęs finansų ministras vadino tai sąlyginėmis pajamomis. Manytume, kad sąlyginių pajamų biudžete neturi būti, nes kai turi sąlygines pajamas ir besąlygines išlaidas, tai labai greitai gali atsitikti taip, kad išlaidos finansuojamos iš skolintų lėšų, o vėliau tos sąlyginės pajamos tiesiog negali būti naudojamos toms išlaidoms padengti nes, pavyzdžiui, projektai neatitiktų EK reikalavimų“, – sakė premjerė.

Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, kitų metų biudžete Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių 812,8 mln. eurų – laikinai sumažinti asignavimai, kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas DNR plano priemonėms.

Sprendimas dėl minimalios algos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad numatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis augs tiek, kiek buvo numatyta ankstesniame biudžeto projekte.

„MMA sprendimas biudžeto projekte yra nekeičiamas. Toks, koks priimtas, jis tiesiog bus įgyvendintas. Nėra jokių pokyčių ta tema“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį teigė premjerė.

Vyriausybė anksčiau pritarė, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau.

Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė Eltai teigė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Alkoholio prekybos ribojimai

Reaguodama į Seimui pateiktą siūlymą atsisakyti prekybos alkoholiu sekmadieniais nuo 15 val. draudimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu tai nėra prioritetas, o ribojimai, susiję su alkoholiu, turėtų būti peržiūrimi kompleksiškai.

„Tikrai nemanau, kad tai yra svarbiausias gyvenime klausimas, ir tikrai nemanau, kad dabar reikia gaišti laiką apie tai diskutuojant. Esame ne kartą diskutavę apie alkoholio draudimų ribojimo peržiūrą kompleksiškai. Pirmiausia reikia įsivertinti visas priemones, kurios buvo pastaruoju laikotarpiu priimtos, jų veiksmingumą, ir tada apsispręsti dėl komplekso keitimų, o ne dėl kiekvienos priemonės atskirai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė ji.

Draudimą prekiauti alkoholiu sekmadieniais po 15 val. numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis ir Seimo narys Vytautas Gapšys.

Priėmus siūlomą pakeitimą, jų teigimu, būtų mažinami nelegalūs alkoholio pardavimai, išnyktų nepatogumai vartotojams, į Lietuvą atvykusiems turistams.

Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).